Naujojo Lietuvos baudţiamojo kodekso principinės nuostatos

Santrauka

1996 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) projektas. Naujojo BK išskirtinis bruožas tas, kad jis yra modernus kodeksas, atspindintis šiuolaikinės baudžiamosios teisės raidos tendencijas, idėjas ir šiuolaikinio baudžiamosios teisės mokslo laimėjimus. Naujasis BK yra perėjimas nuo tarybinės baudžiamosios teisės doktrinos prie šiuolaikinės europietiškos neoklasicizmo doktrinos.
Straipsnyje gvildenamos principinės naujojo BK nuostatos, kurios turės esminės reikšmės XXI amžiaus Lietuvos baudžiamajai politikai. Nagrinėjama įvairių pažeidimų teisinio statuso problema. Svarstoma, kokį statusą suteikti veikoms, kurių sunkumas nėra aiškiai išreikštas.
Vienas iš uždavinių rengiant naujojo BK projektą buvo išvengti situacijos, kai už tą pačią veiką numatyta dviguba atsakomybė, – baudžiamoji ir administracinė. Lygindami Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus, galime aptikti daug veikų, kurios viena ar kita forma numatytos abiejuose kodeksuose. Tai nėra gerai. Tam, kad būtų išvengta tokios padėties, kai veika turi dvigubą statusą, BK projekte įrašytas “nusikalstamos veikos” terminas. Tai esminė BK naujovė. Nusikalstamos veikos skirstomos į dvi rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
Kitas svarbus klausimas – BK numatytų padarytų veikų teisiniai padariniai. Pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad naujasis projektas numato per mažai bausmių rūšių. Dėl to teismams esą sunku individualizuoti asmens atsakomybę. Dėl šios priežasties laisvės atėmimu nuteisiama per 40 proc. teisiamųjų, kalėjimai perpildyti. Projekte už padarytą nusikaltimą numatytos 4 pagrindinės ir viena papildoma bausmė yra optimalus bausmių skaičius. Pagrindinės bausmės yra: viešieji darbai, bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Už baudžiamąjį nusižengimą straipsnių sankcijose numatomos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda arba areštas.