Nusikaltimo tyrimo versijų kėlimo pagrindo nustatymas
plugins.themes.bootstrap3.article.main6750ad02b7b93
Santrauka
Nusikaltimų tyrimas yra sudėtingas pažinimo procesas, jungiantis loginius ir psichologinius elementus bei patirtį. Ypač sudėtinga pradėti tirti nusikalstamas veikas tada, kai įvykį tiriantis pareigūnas turi nedaug duomenų, kuriais remdamasis galėtų bent apytiksliai nuspėti tiriamo įvykio priežastis bei pobūdį. Dažniausiai informacija būna negausi, atspindi tik atskirus įvykio epizodus, dėl to sudėtinga spręsti apie jo esmę ir nustatyti, ar konkretūs duomenys gali būti susiję su tiriamu įvykiu, ar ne. Šiuo atveju kyla dilema: kokius duomenis galima atmesti kaip nepagrįstus ir kokiais galima remtis bei kelti nusikaltimo tyrimo versijas? Nuo to priklauso, ar, remiantis tais duomenimis, reikia kelti versijas, ar ne. Šiuo atveju kyla versijos kėlimo pagrindo problema. Nuo to priklauso tyrimo kokybė, efektyvumas ir operatyvumas. Nusikaltimo tyrimo versijų kėlimo pagrindas, daugelio teisininkų nuomone, yra duomenys, gauti tiek iš procesinių, tiek iš neprocesinių šaltinių (orientuojamoji informacija).
plugins.themes.bootstrap3.article.details6750ad02bb16a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.