Nusikaltimo tyrimo tipinių versijų problemos
plugins.themes.bootstrap3.article.main67433614a916d
Santrauka
Turint minimalius duomenis, ypač pradinėje įvykio tyrimo stadijoje sudėtinga spręsti apie jo pobūdį: ar įvykis buvo nusikaltimas, ar ne. Šiuo atveju svarbią nusikaltimo įvykio ir jo aplinkybių pažintinę funkciją atlieka tipinės versijos, nes tik jomis remiantis pradedamas tiriamo įvykio galimų priežasčių aiškinimas.
Nors kriminalistikoje ir buvo skirta dėmesio tipinėms versijoms, tačiau dėl daugelio šios problemos klausimų diskutuojama iki šiol, nes nėra nusistovėjusios tipinių versijų sampratos, klasifikacijos, jų reikšmės, vietos kriminalistikos sistemoje, aiškaus teorinio pagrindimo. Dėl šių problemų kyla mokslinių diskusijų. Kiekvienas autorius tipines versijas apibūdina ir skirsto taip, kaip nori, dažnai nepateikdamas jokių argumentų. Lietuvių kriminalistikos ir baudžiamojo proceso literatūroje tipinės versijos išvis netyrinėtos.
Šio straipsnio tikslas – paanalizuoti teorines tipinių versijų problemas: jų sampratą, klasifikaciją ir praktines tipinių versijų naudojimo galimybes.
Nors kriminalistikoje ir buvo skirta dėmesio tipinėms versijoms, tačiau dėl daugelio šios problemos klausimų diskutuojama iki šiol, nes nėra nusistovėjusios tipinių versijų sampratos, klasifikacijos, jų reikšmės, vietos kriminalistikos sistemoje, aiškaus teorinio pagrindimo. Dėl šių problemų kyla mokslinių diskusijų. Kiekvienas autorius tipines versijas apibūdina ir skirsto taip, kaip nori, dažnai nepateikdamas jokių argumentų. Lietuvių kriminalistikos ir baudžiamojo proceso literatūroje tipinės versijos išvis netyrinėtos.
Šio straipsnio tikslas – paanalizuoti teorines tipinių versijų problemas: jų sampratą, klasifikaciją ir praktines tipinių versijų naudojimo galimybes.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67433614acf36
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.