Europos Sąjunga ir valstybių biudþetinis suverenitetas

Santrauka

Šiandien nacionaliniai ekonominiai interesai tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios pasaulis lieka nesusiskaldęs. Paprastai žmonės savo asmeninę ekonominę gerovę sieja su nacionaline ekonomikos sistema, o ekonominį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis suvokia kaip grėsmę asmeniniam ir valstybės ekonominiam klestėjimui, ypač užimtumui, nacionalinei rinkai ir pajamoms. Net Europos Sąjungoje, kuri pateikiama kaip ekonominės integracijos pavyzdys, nuolat iškyla valstybių bendradarbiavimo kliūčių, kurios ne iš karto įveikiamos.
Susikūrusių tarptautinių organizacijų veikla grindžiama valstybių narių suvereniteto gerbimo principu, todėl valstybės bendradarbiauja ir dalyvauja priimant sprendimus jose tik tada, kai tai padeda nacionaliniams interesams, o ne kelia jiems grėsmę. Tarptautinių organizacijų sprendimai dažniausiai yra rekomendaciniai. Valstybės narės lieka laisvos spręsti, ar vykdyti šiuos sprendimus. Europos Sąjunga galėtų būti pavyzdys, kaip tarptautinės organizacijos ne tik palengvina tam tikrų problemų sprendimą, bet ir iš esmės keičia tradicinę valstybių dominuojamą tarptautinę sistemą. ES turi savo biudžetą, gali priimti valstybių elgesio taisykles nustatančius sprendimus, kurių nesilaikančioms valstybėms gali būti taikomos sankcijos, taip pat turi ir vykdomąsias funkcijas – organizacinis aparatas vykdo priimtus sprendimus, atlieka tuos operatyvinius uždavinius, kurių nacionalinės institucijos negali atlikti, taip pat užsiima informacijos rinkimu, analize ir platinimu. ES įstatymai turi netiesioginį poveikį valstybių narių nacionalinei teisei dėl Europos Sąjungos sutarties penktame straipsnyje užfiksuoto lojalumo įsipareigojimo, pagal kurį visos valstybės narės pasižada imtis visų reikiamų priemonių bendriesiems ES tikslams pasiekti.
Prioritetinis daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, užsienio politikos tikslas – narystė NATO ir Europos Sąjungoje, kuri leistų joms integruotis į Europos ekonominę erdvę ir suteiktų nacionalinio saugumo garantijų. Integracija į Europos Sąjungą kuria prielaidą politiniam, ekonominiam ir socialiniam stabilumui užtikrinti bei žmonių gyvenimo kokybės gerėjimui.