Kadrų rengimas – kovos su nusikalstamumu tobulinimo sąlyga
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741ec083876d
Santrauka
Bet kokios, net ir pačios patikimiausios ir šiuolaikiškiausios, kovos su nusikalstamumu priemonės nebus reikšmingos, jeigu jos atsidurs profesionaliai nepasirengusio žmogaus rankose. Todėl šiandien, užtikrinant teisėsaugos sistemos darbo efektyvumą, prioritetas turi būti teikiamas kadrų profesionalumui kelti.
Būtina tobulinti kadrų rengimo sistemą, nes šiuo metu esanti sistema neatitinka greitai besivystančios visuomenės poreikių.
Pabrėžiama, kad dabar svarbiausia ne užversti rengiamą specialistą tam tikromis žiniomis, o įdiegti sugebėjimą nuolat ir savarankiškai įgyti naujų žinių. Turi būti pabrėžiamas suinteresuotumas. Jis pasiekiamas, kai yra: a) poreikis, tiksliau – būtinumas užsitikrinant savo ateitį įgyti žinių (darbas, karjera, šeima ir t. t.); b) įdomios mokymo priemonės ir metodai; c) įdomus pateikiamos medžiagos turinys.
Suinteresuotumas gali būti lemiamas ir asmeninių interesų, ir konkurencijos siekiant užsibrėžto tikslo.
Pirmąjį pedagogui itin sunku paveikti, čia svarbiausias veiksnys – gyvenimas, tačiau antrasis yra švietimo sistemos įtakos sritis.
Galima išskirti dvi konkurencijos lemiamo suinteresuotumo skatinimo kryptis: a) griežta atranka priimant į mokymo įstaigas; b) atsijojimas mokymosi metu remiantis blogais rezultatais. Tačiau šie du veiksniai pas mus beveik netaikomi dėl mūsų mentaliteto, dėl pažinčių ir iš esmės dėl mūsų požiūrio į gyvenimą, jo vertybes.
Rusijos tyrinėtojų duomenys rodo, kad daugiau nei pusė aukštųjų VRM mokymo įstaigų absolventų neketina ateityje dirbti šioje sistemoje. Tai reiškia, jog specializuotos mokymo įstaigos moko ne tuos, kuriuos reikėtų, ir dirba neefektyviai. Atsijojimo mokymosi metu mūsų šalies aukštojo mokslo sistemoje faktiškai nėra – 97–98 proc. įstojusiųjų studijuoti įgyja aukštojo mokslo diplomus.
Keliant juridinių kadrų rengimo lygį ir kokybę būtina: pirma, valstybei ir jos struktūroms norėti (ne žodžiais) kokybiškai pakeisti juridinių kadrų, taip pat ir teisėsaugos srityje, rengimo sistemą; antra, kelti švietimo lygį didinant mokymosi interesą, kuris skatinamas vykdant kokybinę atranką ir rengiant konkursą mokymosi metu; trečia, skatinti teisininkus ieškoti, rengti ir diegti dėstymo tobulinimo priemones.
Būtina tobulinti kadrų rengimo sistemą, nes šiuo metu esanti sistema neatitinka greitai besivystančios visuomenės poreikių.
Pabrėžiama, kad dabar svarbiausia ne užversti rengiamą specialistą tam tikromis žiniomis, o įdiegti sugebėjimą nuolat ir savarankiškai įgyti naujų žinių. Turi būti pabrėžiamas suinteresuotumas. Jis pasiekiamas, kai yra: a) poreikis, tiksliau – būtinumas užsitikrinant savo ateitį įgyti žinių (darbas, karjera, šeima ir t. t.); b) įdomios mokymo priemonės ir metodai; c) įdomus pateikiamos medžiagos turinys.
Suinteresuotumas gali būti lemiamas ir asmeninių interesų, ir konkurencijos siekiant užsibrėžto tikslo.
Pirmąjį pedagogui itin sunku paveikti, čia svarbiausias veiksnys – gyvenimas, tačiau antrasis yra švietimo sistemos įtakos sritis.
Galima išskirti dvi konkurencijos lemiamo suinteresuotumo skatinimo kryptis: a) griežta atranka priimant į mokymo įstaigas; b) atsijojimas mokymosi metu remiantis blogais rezultatais. Tačiau šie du veiksniai pas mus beveik netaikomi dėl mūsų mentaliteto, dėl pažinčių ir iš esmės dėl mūsų požiūrio į gyvenimą, jo vertybes.
Rusijos tyrinėtojų duomenys rodo, kad daugiau nei pusė aukštųjų VRM mokymo įstaigų absolventų neketina ateityje dirbti šioje sistemoje. Tai reiškia, jog specializuotos mokymo įstaigos moko ne tuos, kuriuos reikėtų, ir dirba neefektyviai. Atsijojimo mokymosi metu mūsų šalies aukštojo mokslo sistemoje faktiškai nėra – 97–98 proc. įstojusiųjų studijuoti įgyja aukštojo mokslo diplomus.
Keliant juridinių kadrų rengimo lygį ir kokybę būtina: pirma, valstybei ir jos struktūroms norėti (ne žodžiais) kokybiškai pakeisti juridinių kadrų, taip pat ir teisėsaugos srityje, rengimo sistemą; antra, kelti švietimo lygį didinant mokymosi interesą, kuris skatinamas vykdant kokybinę atranką ir rengiant konkursą mokymosi metu; trečia, skatinti teisininkus ieškoti, rengti ir diegti dėstymo tobulinimo priemones.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741ec083ca53
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
