Kompiuterinių nusikaltimų pėdsakai: samprata, rūšys ir jų susidarymo mechanizmas
plugins.themes.bootstrap3.article.main6750afd7b49a9
Santrauka
Pastarojo meto informacinių technologijų raida sudarė sąlygas milžiniškam informacijos srautų padidėjimui (lot. informatio – pranešimas, žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems) [13, p. 6]. Šiandien informacijos reikšmė sparčiai didėja, informacija ir idėjos tampa savarankiška vertybe, strateginiu kiekvienos organizacijos ištekliumi, veiklos pagrindu. Šalia tradicinių informacijos srautų vis reikšmingesnė kompiuterinė informacija. Kompiuterinė informacija kuriama, valdoma, perduodama ir saugoma naudojant greitai kintančias informacinių technologijų priemones.
Todėl šiandien svarbios problemos yra kompiuterinės informacijos saugojimas, paieška bei ilgalaikio informacijos naudojimo galimybių užtikrinimas, tai daro tiesioginę įtaką tiriant nusikaltimus, daromus šioje specifinėje aplinkoje. Tyrėjai, tirdami nusikalstamas veikas, ieško informacijos apie objektyvios tikrovės faktus, įvykius, reiškinius bei žmogaus mąstymo rezultatus, dažniausiai fiksuotus dokumentuose. Kompiuterinės informacijos atsiradimas bei sparti sklaida lemia ir nusikaltimus tiriančių pareigūnų darbo pokyčius. Jie susiduria su nauju reiškiniu – kompiuteriniais nusikaltimais bei nusikaltimų pėdsakus fiksuojančiais elektroniniais įrašais – dokumentais [1, 96 str.], kurie keičia nusistovėjusią šių nusikaltimų tyrimo praktiką ir darbo metodus. Remiantis kompiuterinio nusikaltimo, specialiųjų žinių bei pėdsakų sampratomis straipsnyje aptariama kompiuterinių nusikaltimų pėdsakų susidarymo mechanizmo sampratos problema. Nagrinėjamos empirinio pobūdžio problemos, kylančios dėl skirtingo šios srities nusikaltimų tyrimo rezultatų vertinimo. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą, pasaulyje bei mūsų šalyje kylančias problemas, siūlomi ir jų sprendimo būdai. Vertinamos kai kurių mokslininkų siūlomos pėdsakų susidarymo kompiuterių nusikaltimų metu mechanizmų sampratos. Nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kompiuterinių nusikaltimų pėdsakų susidarymui, ieškoma esminių sąsajų su kriminalistikoje gerai žinomais atsispindėjimo procesais.
Todėl šiandien svarbios problemos yra kompiuterinės informacijos saugojimas, paieška bei ilgalaikio informacijos naudojimo galimybių užtikrinimas, tai daro tiesioginę įtaką tiriant nusikaltimus, daromus šioje specifinėje aplinkoje. Tyrėjai, tirdami nusikalstamas veikas, ieško informacijos apie objektyvios tikrovės faktus, įvykius, reiškinius bei žmogaus mąstymo rezultatus, dažniausiai fiksuotus dokumentuose. Kompiuterinės informacijos atsiradimas bei sparti sklaida lemia ir nusikaltimus tiriančių pareigūnų darbo pokyčius. Jie susiduria su nauju reiškiniu – kompiuteriniais nusikaltimais bei nusikaltimų pėdsakus fiksuojančiais elektroniniais įrašais – dokumentais [1, 96 str.], kurie keičia nusistovėjusią šių nusikaltimų tyrimo praktiką ir darbo metodus. Remiantis kompiuterinio nusikaltimo, specialiųjų žinių bei pėdsakų sampratomis straipsnyje aptariama kompiuterinių nusikaltimų pėdsakų susidarymo mechanizmo sampratos problema. Nagrinėjamos empirinio pobūdžio problemos, kylančios dėl skirtingo šios srities nusikaltimų tyrimo rezultatų vertinimo. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą, pasaulyje bei mūsų šalyje kylančias problemas, siūlomi ir jų sprendimo būdai. Vertinamos kai kurių mokslininkų siūlomos pėdsakų susidarymo kompiuterių nusikaltimų metu mechanizmų sampratos. Nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kompiuterinių nusikaltimų pėdsakų susidarymui, ieškoma esminių sąsajų su kriminalistikoje gerai žinomais atsispindėjimo procesais.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6750afd7b8450
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.