Członkostwo w UE a zmiana konstytucji rp z 1997 – prawo unijne jako stymulator zmian

Santrauka

Straipsnyje aptariamos problemos, susijusios su Lenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucijos priderinimu prie naujos politinės padėties reikalavimų Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą.
Autoriai pažymi, kad Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Konstitucija yra aukščiausios galios teisės aktas, turintis viršenybę prieš Europos Sąjungos teisę; Konstitucija (91 str. 2 ir 3 dalys) pripažįsta Europos Sąjungos teisės pirmenybę prieš žemesnės nei Konstitucijos galios vidaus teisės aktus. Konstitucijos 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu tai kyla iš Lenkijos Respublikos ratifikuotos sutarties, steigiančios tarptautinę organizaciją, jos nustatyta teisė taikoma tiesiogiai ir turi pirmumą kilus kolizijai su įstatymais. Straipsnyje pabrėžiama, kad Konstitucijoje nėra sukonkretinta, kaip reikėtų suprasti šią jos formuluotę apie tiesioginį tarptautinės organizacijos teisėkūros institucijų nustatytos teisės taikymą. Ligšiolinė Europos Sąjungos teisės imp- lementavimo praktika, kai leidžiami Europos Sąjungos teisės aktus iš esmės atkartojantys vidaus teisės aktai, straipsnio autorių nuomone, nėra racionali, todėl Konstitucijoje turėtų būti įtvirtinta norma, užkertanti kelią bereikalingam vidaus teisės aktų dauginimui visais tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostata yra tiek aiški, preciziška ir išsami, kad gali būti taikoma be būtinybės ją papildyti vidaus teisės normomis.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į kai kurias konkrečias problemas, reikalaujančias Konstitucijos pataisų – svarbiausiomis problemomis, kurias reikia spręsti pirmiausia, autoriai laiko būtinybę įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. birželio 13 d. pamatinį sprendimą dėl Europos arešto orderio ir mažiau žinomą notifikacijos procedūrą.
Minėto Tarybos sprendimo dėl Europos arešto orderio įgyvendinimo problematika yra ir Konstitucinio Tribunolo 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo, priimto byloje P 1/05, padarinys. Šiuo metu parlamento darbai, susiję su Konstitucijos keitimu leidžiant Lenkijos Respublikos piliečių ekstradiciją, jau baigiami.
Straipsnio autorių nuomone, galima ir dar viena Konstitucijos pataisa, jos 122 straipsnį papildant nuostata apie 21 dienos termino įstatymui pasirašyti sustabdymą, kai įstatymas, prieš jį galutinai priimant, turi būti pateikiamas Europos Komisijai, kad Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos Komisija galėtų pareikšti savo pastabas. Direktyva 98/34/EB, pakeista Direktyva 98/48/EB, įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares nustatyti reguliavimą, įgalinantį laikytis joje nurodytų teisės aktų priėmimo atidėjimo terminų; minimalus legislatyvaus proceso sustabdymo laikotarpis yra 3 mėnesiai, maksimalus – 18 mėnesių. Šia notifikacijos procedūra siekiama užtikrinti nacionalinės teisės techninių nuostatų dėl informacinės visuomenės prekių ir paslaugų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir užkirsti kelią informacinės visuomenės prekių ir paslaugų apyvartos kliūtims vidaus teisės sistemoje. Straipsnyje daroma išvada, kad reikėtų peržiūrėti Europos Sąjungos teisę dėl galimų neatitikčių Lenkijos Respublikos Konstitucijai ir siekti tas neatitiktis pašalinti, nes galiojančios teisės turinys negali būti nustatinėjamas remiantis žaidimu žodžiais ir „pritemptomis“ interpretacijomis. Autoriai pabrėžia, jog Konstitucijos nuostatos negali būti aiškinamos turint tikslą, kad Europos Sąjungos teisė joms neprieštarautų.
Jokios politinės priežastys arba nuogąstavimai, kad kartą pradėtą Konstitucijos keitimo procesą bus sunku sustabdyti, negali implikuoti pagrindinio įstatymo teisinės reikšmės menkinimo ir vesti prie jos nuostatų prasmės nustatymo intelektinių spekuliacijų būdu.