Teisinė vykdymo proceso prigimtis
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f988737410
Santrauka
Civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Tam, kad būtų įgyvendinta jo teisinė galia, teismo sprendimas turi būti įvykdytas. Jei priimtas teismo sprendimas neįvykdomas savanoriškai, jį galima įvykdyti priverstinai. Tokiu atveju prasideda vykdymo procesas. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso, kaip bus įgyvendintas konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas, kaip efektyviai bus apgintos pažeistos arba ginčijamos asmenų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Priešingu atveju ir pati teisė į teisminę gynybą, ir teismo sprendimas yra deklaratyvūs, o tai kartu mažina ir visuomenės pasitikėjimą teismais, jų autoritetą. Žinoma, kad pats geriausias, operatyviausias ir ekonomiškiausias būdas įvykdyti teismo sprendimą – įvykdyti jį savanoriškai, be prievartinio valstybės įsikišimo. Tačiau šiandieninės Lietuvos aktualijos liudija ką kitą, todėl valstybė privalo sukurti veiksmingą teisinį mechanizmą, užtikrinantį tinkamą ir operatyvų priimtų teismo sprendimų vykdymą.
Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja keletas nuomonių. Vieni jį laiko civilinės bylos tęsiniu ir atitinkamai paskutine, baigiamąja civilinio proceso stadija. Kiti autoriai laiko jį savarankiška teisės šaka, reguliuojama vykdymo teisės normų.
Šiame straipsnyje pateikiami minėtų koncepcijų šalininkų argumentai bei tai pagrindžiantys samprotavimai. Straipsnyje analizuojamos vykdymo proceso, kaip civilinio proceso stadijos, jo dalies, bei vykdymo proceso, kaip savarankiškos teisės šakos, identifikavimo problemos bei vykdymo proceso vietos Lietuvos teisės sistemoje klausimai. Nagrinėjamu klausimu specialių mokslinių tyrimų Lietuvos civilinio proceso teisės doktrinoje neatlikta, dažniausiai vykdymo proceso teisinės prigimties klausimai epizodiškai nagrinėjami tik civilinio proceso vadovėliuose.
Autorės nuomone, tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių teisėje klausimas dėl vykdymo proceso teisinės prigimties ir jo vietos teisės sistemoje ir toliau lieka diskusinis. Straipsnyje pateikiama keletas išvadų, pagrindžiančių vykdymo proceso ir civilinio proceso tikslų, principų bei kai kurių institutų vienovę.
Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja keletas nuomonių. Vieni jį laiko civilinės bylos tęsiniu ir atitinkamai paskutine, baigiamąja civilinio proceso stadija. Kiti autoriai laiko jį savarankiška teisės šaka, reguliuojama vykdymo teisės normų.
Šiame straipsnyje pateikiami minėtų koncepcijų šalininkų argumentai bei tai pagrindžiantys samprotavimai. Straipsnyje analizuojamos vykdymo proceso, kaip civilinio proceso stadijos, jo dalies, bei vykdymo proceso, kaip savarankiškos teisės šakos, identifikavimo problemos bei vykdymo proceso vietos Lietuvos teisės sistemoje klausimai. Nagrinėjamu klausimu specialių mokslinių tyrimų Lietuvos civilinio proceso teisės doktrinoje neatlikta, dažniausiai vykdymo proceso teisinės prigimties klausimai epizodiškai nagrinėjami tik civilinio proceso vadovėliuose.
Autorės nuomone, tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių teisėje klausimas dėl vykdymo proceso teisinės prigimties ir jo vietos teisės sistemoje ir toliau lieka diskusinis. Straipsnyje pateikiama keletas išvadų, pagrindžiančių vykdymo proceso ir civilinio proceso tikslų, principų bei kai kurių institutų vienovę.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f98873ada7
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.