Civilinės bylos teismingumo teismui aktualūs klausimai

Santrauka

Straipsnyje analizuojami aktualūs klausimai, kylantys vertinant teisės doktrinoje pateiktą rūšinio teismingumo sampratą ir šios kategorijos reikšmę teismų praktinėje veikloje. Be to, sprendžiami klausimai, ar civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi, yra teisės kreiptis į teismą prielaida ar šios teisės tinkamo realizavimo sąlyga, ar teismingumo taisyklių laikymasis turi vienodą reikšmę abiem teisenom (ieškinio ir ypatingajai) ar tik ieškinio teisenai. Autorės nuomone, ir teisės literatūroje vartojama, ir teismų praktikoje taikoma teismingumo sąvoka neatskleidžia rūšinio teismingumo sampratos esmės tuo aspektu, kad rūšinis teismingumas padeda nustatyti, tik koks – bendrasis ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą. Analogišką problemą autorė įžvelgia ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintoje įstatymo leidėjo nuostatoje, pagal kurią speciali teisėjų kolegija sprendžia ginčus dėl teismingumo (pabraukta autorės), o ne ginčus dėl priskirtinumo. Minėti klausimai aktualūs ir diskutuotini. Šiame straipsnyje autorė pateikia, jos nuomone, tinkamiausius šių klausimų sprendimo būdus.