Socialinės technologijos ir jų taikymas savivaldybių veikloje, užtikrinant vietos gyventojų saugumą

Santrauka

Straipsnyje autorius siekia atskleisti savivaldybių galimybes taikyti socialines technologijas, užtikrinant vietos gyventojų saugumą. Šiam tikslui pasiekti yra iškeliami trys uždaviniai: analizuoti teisinius pagrindus, suteikiančius galimybę savivaldybėms dalyvauti užtikrinant saugią aplinką gyventojams; įvertinti socialines technologijas, kurias savivaldybės taiko ar gali taikyti užtikrindamos vietos gyventojų saugumą; identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, taikydamos socialines technologijas, užtikrinančias vietos gyventojų saugumą. Kiekvienam uždaviniui išspręsti yra skiriama atskira darbo dalis. Pirmojoje dalyje, analizuodamas teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių bei jų institucijų veiklą, užtikrinančią vietos gyventojų saugumą, autorius nustato, kad Vietos savivaldos įstatyme yra numatytos didelės savivaldybių ir jų institucijų galimybės dalyvauti užtikrinant vietos gyventojų saugumą. Antrojoje dalyje pateikiamos ir analizuojamos konkrečios socialinės technologijos, kurias savivaldybės taiko ar gali taikyti ateityje, užtikrinant saugią aplinką vietos gyventojams. Trečiojoje straipsnio dalyje yra įvardijamos problemos, kurios neleidžia efektyviai naudoti socialinių technologijų, siekiant vietos gyventojams užtikrinti saugią aplinką.