Naujosios viešosios vadybos paradigmos paveikti Europos aukštojo mokslo institucijų valdymo reformų požymiai

Santrauka

Europos šalių universitetai šiuo metu išgyvena didelius pokyčius siekdami prisitaikyti prie globalizacijos veikiamų ir kintamų visuomenės aplinkybių. Jie reformuojami pritaikant naujausius, pažangiausius vadybos principus, kurie apibūdinami Naujosios viešosios vadybos paradigma. Straipsnyje siekiama atskleisti modernizuojamų Europos universitetų valdymo principus ir išskirti, kaip jie atitinka Naujosios viešosios vadybos paradigmos esminius principus. Reformuojamos Europos šalių aukštojo mokslo institucijos pereina nuo centralizuoto veiklos reguliavimo prie vadybinio valdymo modelio. Valstybė išlaiko įtaką universitetams per sutartis, grindžiamas kiekybiniais rodikliais matuojamais universitetų veiklos rezultatais, todėl mažiau reglamentuojama jų veikla, didėja reali jų finansinė, turtinė, juridinė, akademinė autonomija bei atskaitomybė visuomenei, įgyvendinama per visuomenines tarybas, verslo ir tyrimų partnerystės ryšius, išorinio bei viešojo finansavimo schemas. Naujoji universitetų valdymo sistema stiprina universitetų orientaciją į praktines visuomenės reikmes, studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą, socialinę atsakomybę ir konkurencingumą. Formuojama antrepreninio universiteto samprata, požiūris į išsilavinimą ir švietimą kaip į vartojamą prekę, grindžiamą rinkos poreikiais. Plečiami universitetų decentralizacijos, kontraktų su verslo įmonėmis ir kitomis įstaigomis principai. Aukštojo mokslo institucijų valdymas reformuojamas taikant Naujosios viešosios vadybos paradigmos principus: universitetai yra orientuojami į rezultatus, produktus, klientus, sąnaudų/kainos santykį, decentralizuojami, formuojami kontraktų bei rinkos santykiai, taikomi privataus sektoriaus valdymo metodai, žmonių išteklių vadyboje keičiami reikalavimai, sudaromos sutartys ir pan.