plugins.themes.bootstrap3.article.main678f70c0883fd

Linas Meškys

Santrauka

Lietuvoje valstybės ir jos institucijų priimtų administracinių sprendimų teisėtumo kontrolę vykdo administraciniai teismai, o administracinį procesą reglamentuoja administracinių bylų teisenos įstatymas. Šiame teisės akte, be kitų reikalavimų, kuriuos asmuo privalo išpildyti siekdamas realizuoti teisę kreiptis į teismą, yra įtvirtintas vieno mėnesio terminas skundui paduoti. Šiuo procesiniu terminu valstybė siekia užtikrinti, kad asmenys operatyviai reaguotų į galimą savo teisių pažeidimą ir nedelsdami kreiptųsi į administracinį teismą teisminės gynybos. Nepaisant to, kas pasakyta, objektyviai trumpas vieno mėnesio terminas skundui paduoti kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Kyla klausimas, ar valstybė, nustatydama trumpą procesinį terminą jos pačios priimtiems administraciniams sprendimams apskųsti, neriboja asmens fundamentalios teisės kreiptis į teismą, prioritetą suteikdama vien tik teisinių santykių stabilumo principui. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip administraciniame procese nustatytas procesinis vieno mėnesio terminas skundui paduoti koreliuoja su teisės kreiptis į teismą principu ir kokia yra sąveika su tam tikra prasme šiuo atveju oponuojančiu teisinių santykių stabilumo principu.Siekiant įvertinti, ar Lietuvos administraciniame procese nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams sprendimams apskųsti gali būti objektyviai paaiškinamas, straipsnyje atliekama lyginamoji analizė, kurios metu atskleidžiama, kokie yra procesiniai terminai skundui paduoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuva, nustačiusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti, neišsiskiria kitų Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau siekiant užtikrinti tiek teisės kreiptis į teismą, tiek teisinių santykių stabilumo principų įgyvendinimą, siūloma nustatytą procesinį terminą skundui paduoti prailginti.

plugins.themes.bootstrap3.article.details678f70c08d099

Skyrius
Mokslo straipsnis