Contractual Liability: for Fault or Strict?

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama kaltės kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos reikšmė, siekiant atsakyti į klausimą, ar kaltė yra būtina sutartinės atsakomybės sąlyga, ar atsakomybė yra griežta (be kaltės). Daroma išvada, kad nors pagal Lietuvos teisės išeities poziciją, analogišką didžiajai daliai kontinentinės teisės tradicijos valstybių, sutartinė civilinė atsakomybė kyla už kaltę, esti daugybė šios pagrindinės taisyklės išimčių, savo svoriu prilygstančių pagrindinei taisyklei. Pagrindžiama, kad atsakymą į iškeltą klausimą visų pirma lemia prievolės esmė – vienų prievolių atveju atsakomybė kyla už kaltę, kitų – be kaltės. Argumentuojama, kad Lietuvos pozityviosios teisės nuostata, įtvirtinanti verslininko sutartinę civilinę atsakomybę be kaltės, vaidina tik antraeilį vaidmenį sprendžiant dėl griežtos atsakomybės ar atsakomybės už kaltę taikymo. Atkreipiamas dėmesys, kad esti ribinių atvejų, kai atsakomybė už tai pačiai sutarčių rūšiai priskiriamos sutarties pažeidimą gali būti tiek griežta, tiek už kaltę. Pagrindžiama, kad esti atvejų, kai vieną prievolę sudaro skirtingo pobūdžio pareigos; tokiu atveju būtina aiškintis, kokia konkrečiai pareiga pažeista, nes už vienos pareigos pažeidimą atsakomybė kyla esant kaltei, už kitos – be kaltės.