NETURTINIO KYŠIO SAMPRATA TEISINIO APIBRĖŽTUMO PRINCIPO ŠVIESOJE
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f57ab2a08b
Santrauka
Straipsnyje analizuojama neturtinio kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos elemento samprata identifikuojant didelio teisinio neapibrėžtumo problemą dėl šios koncepcijos turinio. Autorius išryškina esminius kriterijus, pagal kuriuos vieną ar kitą neturtinę naudą įmanoma pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atlygiu (kyšiu), siūlo atitinkamus pokyčius antikorupcinių normų sistemoje, kurie leistų sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir suderinti neturtinio kyšio koncepciją su baudžiamosios teisės legalumo (nullum crimen sine lege) principu. Straipsnio autorius argumentuoja, kad neturtinio kyšio koncepcija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse buvo įgyvendinta netinkamai, nes ji nebuvo atskirta nuo pirminių kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu definicijų, kurios siejamos su pinigine kyšio verte. Viena vertus, tai pakenkė šios koncepcijos pritaikomumui, kita vertus, sukėlė jos perteklinio taikymo riziką, nes įstatymo tekstas leidžia ją taikyti net ir tuo atveju, kai tokia nauda nepasižymi jokiu negatyvumu, siūloma už teisėtus tarnybinius veiksmus ir nesant jokio išankstinio susitarimo. Asmeninės naudos terminas taip pat parinktas netinkamai, nes nepagrįstai skatina ieškoti sąsajų tik su asmeninio žmogaus gyvenimo sfera, nors antikorupciniu požiūriu visai nesvarbu, su kokiais interesais (asmeniniais, darbiniais, visuomeniniais, politiniais, korporatyviniais ar kitokiais) susijęs neturtinio pobūdžio kyšis.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f57ab2dbf5
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.