VISUOMENINIŲ TEISĖJŲ (TEISMŲ TARĖJŲ) DALYVAVIMAS TAIKANT DRAUSMINES NUOBAUDAS TEISĖJAMS: LENKIJOS ATVEJIS
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742873b0c8d5
Santrauka
Lenkijos Respublika nuo 2015 m. patiria rimtus išbandymus, susijusius su demokratinės teisinės valstybės konstitucine santvarka, kuri yra grindžiama valdžių padalijimo ir jų pusiausvyros principu. Visuotiniuose rinkimuose išrinkta aukščiausia tautos atstovaujamoji institucija – parlamentas – priėmė teisės aktų pakeitimus, kurie turėjo reikšmingos įtakos vienam iš trijų valdžių padalijimo principo elementui – valdžių atskyrimui ir savarankiškumui. Nepaisant tarptautinių organizacijų pagalbos, pokyčių procesas, susijęs su Lenkijos Respublikos teismų nepriklausomumu, nesustojo. Straipsnyje analizuojama Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos sudarymo tvarka ir įgaliojimai, dėl kurių kilo vienas iš pagrindinių ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos institucijų, įtraukęs Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Apžvelgiamas tarptautinis pasipriešinimas nedemokratiniams procesams, susijusiems su drausminės atsakomybės teisėjams taikymu, taip pat analizuojama ir praktinė drausmės bylų kolegijos veikla, į kurios sudėtį buvo įtraukti parlamento išrinkti visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai).
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742873b0ff65
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.