APGAULINGOS IR APLAIDŽIOS APSKAITOS KRIMINALIZAVIMO IR VERTINIMO PROBLEMOS

Santrauka

Straipsnyje analizuojami apgaulingos ir aplaidžios apskaitos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsniuose probleminiai kriminalizavimo aspektai, baudžiamajame įstatyme egzistuojančios spragos bei trūkumai. Pasitelkus tyrimo, teismų praktiką ir patirtį baudžiamosiose bylose, nurodomos baudžiamojo įstatymo silpnosios vietos bei neatitikimai baudžiamosios teisės teorijai, pripažintiems principams, taip pat trūkumai, susiję su padarinių aprašymu įstatyme, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimu, kritikuojama situacija, kai praktikoje dėl įstatymo neapibrėžtumo nukenčia tikslingumo, represijos ekonomijos ir kiti pripažinti principai. Analizuojama ir kritikuojama praktika, kai veikos inkriminuojamos formaliai, sistemingai nevertinant apskaitos proceso, terminų, o padariniai kaip vertinamasis požymis, neturintis objektyvių ribų, priklauso vien nuo specialių žinių taikymo ir iš esmės gali būti nustatyti dauguma atvejų. Akcentuojama ir tai, kad specialiųjų žinių pritaikymas turi ypatingą reikšmę ne tik įrodinėjant, bet ir nustatant veikos nusikalstamumą. Dėmesys skiriamas adekvačių kriminalizavimo kriterijų paieškai, kaip vienas iš jų iškeliamas žalos principas.