TEISĖS Į ASMENS DUOMENŲ APSAUGĄ IR SAVIRAIŠKOS BEI INFORMACIJOS LAISVĖS SUDERINAMUMO PROBLEMATIKA

Santrauka

Iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų darytina išvada, kad teisė į duomenų apsaugą nėra absoliuti teisė; ji turi būti derinama su kitomis teisėmis. Taip pat ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos aišku, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, taikydamos ar įgyvendindamos ES teisę, turi laikytis Sąjungos teisės principų, t. y. turi garantuoti, kad bus vadovaujamasi tokiu jų aiškinimu, kuris leistų užtikrinti teisingą įvairių ES teisės sistemos saugomų pagrindinių teisių pusiausvyrą. Teisminėje praktikoje neretai susiduriame su teisės į duomenų apsaugą ir saviraiškos bei informacijos laisvės kolizija. Taigi straipsnyje analizuojama, kaip derinamos bei interpretuojamos teisė į duomenų apsaugą ir saviraiškos bei informacijos laisvė ESTT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei kaip Lietuvos teismai siekia pusiausvyros tarp šių pagrindinių teisių. Šia analize norima nustatyti probleminius aspektus, kurie gali būti aktualūs nacionaliniams teismams, taip pat numatyti būdus, kaip jie galėtų būti sprendžiami.