BANKROTO PROCESO NE TEISMO TVARKA TAIKYMO IR VYKDYMO PROBLEMOS

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos bankroto proceso ne teismo tvarka problemos. Aptariama, kaip istoriškai kito šio proceso teisinis reguliavimas Lietuvoje ir kokių pokyčių šioje srityje padarė naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Straipsnyje nagrinėjama neteisminio bankroto proceso inicijavimo tvarka, kreditorių informavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo problematika. Aptariamos įstatyme nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos ir jas aiškinanti teismų praktika. Šių sąlygų taikymas yra reikšmingas šio instituto analizei, kadangi bent vienos jų egzistavimas užkerta kelią neteisminio bankroto vykdymui. Pripažįstama, kad šios sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jos neturi būti aiškinamos plečiamai.
Straipsnyje taip pat nagrinėjama kreditorių susirinkimo kompetencija neteisminio bankroto metu. Iš esmės kreditorių susirinkimas šio proceso metu atlieka teismui priskirtas funkcijas vykstant teisminiam bankroto procesui. Vis dėlto, praktikoje kyla problemų dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo priimamų sprendimų. Viena tokių sričių yra tyčinio bankroto instituto taikymas neteisminiame bankroto procese. Straipsnyje analizuojama, ar iki šiol formuota teismų praktika, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, yra teisinga ir pagrįsta.
Straipsnyje aptariama ir teismo kompetencija šiame procese. Nors teismas neteisminiame bankroto procese nėra aktyvus, analizuojami praktiniai pavyzdžiai kelia abejonių, ar teismui, esant poreikiui, neturėtų būti leidžiama įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją priimant sprendimus tam tikrais bankroto procesui reikšmingais klausimais.