KAS IR KOKIA TVARKA GALI PAŠALINTI IŠ PAREIGŲ AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, TAIP PAT APELIACINIO TEISMO TEISĖJUS?

Santrauka

Teisės mokslinėje literatūroje nėra nagrinėta, koks yra Konstitucijos 74 ir 116 straipsnių, numatančių Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo konstitucinę atsakomybę už priesaikos sulaužymą, ir Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto, numatančio teisėjo pašalinimą iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, turinys bei jų santykis, todėl nurodytos Konstitucijos nuostatos gali būti aiškinamos nevienodai. Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, gali būti pašalintas iš pareigų juos į pareigas paskyrusio subjekto (subjektų) sprendimais. Tačiau tais atvejais, kai poelgiu, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, kartu yra sulaužoma priesaika, jis gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Konstitucija nenumato skirtingos (alternatyvios) Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iš pareigų tvarkos ir atleidimo pasekmių, kai atleidimo iš pareigų pagrindas yra tas pats poelgis, kuriuo teisėjas ne tik pažemino teisėjo vardą, bet ir sulaužė priesaiką. Jeigu teisėjo vardą pažeminantis poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, turėtų būti taikomas Konstitucijos ne 115 straipsnio 5 punktas, o 116 straipsnio nuostatos, numatančios konstitucinę atsakomybę už priesaikos sulaužymą, pagal kurį taikoma apkaltos proceso tvarka. Yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti jo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatas.