plugins.themes.bootstrap3.article.main6741da3598a2a

Žaneta Navickienė

Santrauka

Šis straipsnis yra platesnio tyrimo dalis. Straipsnyje analizuojami subjektų, vertinančių teisėjų profesinę etiką, įvairovė ir veiklos ypatumai. Teisėjų profesinės etikos aktualijos išryškinamos per platų šiuos klausimus vertinančių subjektų ratą, o vertinimo objektas – žinios apie etiką, asmeninės savybės, elgesys, motyvacija, elgesio atitiktis profesinės etikos normoms – kinta atsižvelgiant į atliekamų procedūrų (egzaminų laikymo, atrankos, nuolatinio veiklos vertinimo, drausminės atsakomybės taikymo ir pan.) ypatumus. Straipsnyje tipologiškai, atsižvelgiant į vertinimo objektą ir procedūras, išskiriamos keturios pagrindinės vertintojų grupės, sudarančios vertinimo sistemą: pirma – visuomenė; antra – teisininkų bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos, kaip teisėjų profesijos prestižo, jų veiklos ir elgesio vertintojos; trečia – komisijos: pretendentų į teisėjus egzaminų ir atrankos komisijos, taip pat nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija kaip teisėjų asmeninių savybių, elgesio ir motyvacijos pagrindinės vertintojos; ketvirta – teismų savivaldos – Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir Teisėjų garbės teismas, taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – kaip galutinai teisėjų drausminės atsakomybės klausimus sprendžiančios institucijos. Atlikta analizė rodo, kad teisėjų etikos klausimų sprendimų tendencijose ryški sąveika tarp globalizacijos ir individualizacijos sprendžiant teisėjų etikos klausimus, etikos procedūrų standartizavimas ir teisėjų profesijos prestižo puoselėjimas. Teisės aktų ir dokumentų analizės rezultatai parodė, jog teisėjų profesinės etikos klausimai reikšmingi visuose teisėjo karjeros etapuose, todėl būtinas teisėjų etikos vertinimo sistemos konceptualizavimas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741da359d1ad

Skyrius
Mokslo straipsnis