BIOLOGINIAI IR SOCIALINIAI TĖVYSTĖS ASPEKTAI PAGALBINIO APVAISINIMO ATVEJU

Santrauka

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Lietuvos teisės sistemoje kategorija „tėvystė“ įgauna biotechnologinių (biomedicininių) savitumų ir turi būti analizuojama atsižvelgiant ne tik į Konstitucijos 38 straipsnyje ir Civilinio kodekso X skyriuje „Vaiko kilmės nustatymas“ vartojamą tėvystės sąvoką, bet ir minėtame įstatyme reglamentuojamą medicinos technologijų naudojimo procesą, apimantį su moteriškomis ir vyriškomis lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą. Būtent šio naujo teisinio reglamentavimo požiūriu svarbu tyrinėti žmogaus buvimo vaiko tėvu ar motina genezę (kilmę) ir tam būtinos platesnės (neformalios) tėvystės sampratos poreikį. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje analizuojami tėvystės sampratos biologiniai ir socialiniai aspektai, tam reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Tyrinėjami mokslininkų darbai ir juose pagal tam tikrus prioritetus ar kriterijus formuluojamos socialinės ir biologinės tėvystės apibrėžtys bei jų vertybinė takoskyra pagalbinio apvaisinimo kontekste.