KOMERCINIS ARBITRAŽAS ir TEISINGO BYLOS NAGRINĖJIMO GARANTIJOS PAGAL EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ KONVENCIJOS 6(1) STRAIPSNĮ

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojamas teisingo bylos nagrinėjimo garantijų,kaip jos suprantamos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., ir komercinio arbitražo santykis. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariami bendrieji komercinio arbitražo ir teisingo bylos nagrinėjimo garantijų suderinamumo aspektai bei nagrinėjamas klausimas, ar minėtos Konvencijos garantijos yra taikytinos sprendžiant ginčą komerciniame arbitraže. Antrojoje ir trečiojoje straipsnio dalyse analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bei Lietuvos teismų praktika ir doktrina, kurioje atskiros Konvencijos 6(1) str. garantijos – t. y. teisė (kreiptis) į teismą, teisė į tinkamą procesą, nepriklausomumo ir nešališkumo principas, bylos išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpiausią laiką viešumo sąlygomis – buvo nagrinėtos arbitražo kontekste.
Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, jog teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos turėtų būti tiesiogiai taikytinos komerciniame arbitraže, o ne tik sprendžiant su arbitražu susijusius klausimus valstybės teisme. Taip pat pabrėžtina, jog kai kurių teisės į teisingą teismą garantijų šalys gali atsisakyti, jeigu toks atsisakymas atitinka jam keliamus reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia manyti, jog paprastai šalys vien sudarydamos arbitražinį susitarimą atsisako teisės kreiptis į teismą ir viešo bylos nagrinėjimo. To paties negalima pasakyti apie teisę į tinkamą procesą bei nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Šių garantijų atitinkami elementai gali būti adaptuoti arbitražui, atsižvelgiant į jo sutartinę prigimtį, tačiau arbitražinio susitarimo sudarymas savaime nereiškia jų atsisakymo, o šių principų pažeidimas gali būti laikomas procesinės viešosios tvarkos pažeidimu.