JURISDIKCIJOS PROROGACIJA PAGAL „BRIUSELIS I-BIS“ REGLAMENTĄ: GALIOJANČIŲ SUSITARIMŲ DĖL TEISMINGUMO SUDARYMAS IR JŲ VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS

Santrauka

Europos Komisijos pateikti duomenys parodė, kad, nepaisant „Briuselis I“ reglamentuojamų susitarimų dėl teismingumo populiarumo, kilus ginčui, beveik 10 procentų šių susitarimų yra pažeidžiami. Tokia ydinga praktika ir nepakankamai užtikrinamas susitarimų privalomumas buvo viena iš priežasčių, nulėmusių „Briuselis I“ reglamento reformos būtinybę.
Straipsnyje analizuojamas aktualus jurisdikcijos prorogacijos reglamentavimas ES lygiu ir siekiama atsakyti į klausimą, kas lemia susitarimo dėl teismingumo galiojimą ir privalomą pobūdį. Dėl Reglamento nuostatų lakoniškumo, reikalavimų formaliam susitarimui turinys yra analizuojamas ESTT praktikos kontekste. Be to, įvertinus tai, kad susitarimų dėl jurisdikcijos galiojimas per se nesuponuoja jų efektyvumo,straipsnyje taip pat analizuojamos naujos redakcijos „Briuselis I“ įtvirtintos taisyklės, skirtos būtent susitarimų efektyvumui užtikrinti. Naujos redakcijos „Briuselis I“ įtvirtinta taisyklė numato vieningus reikalavimus susitarimų turinio galiojimui ir taip pat suteikia galimybę susitarimo šalims identifikuoti susitarimui taikytiną teisę dar prieš pasirenkant konkretų teismą. Be to, Reglamentas apriboja iki šiol itin griežtai aiškintos lis pendens taisyklės taikymą, prioritetą suteikdamas šalių autonomijos principu.