SOCIALISTINĖS TEISĖS TRADICIJOS PAVYZDŽIAI ŠIUOLAIKINIAME STATYBOS SANTYKIŲ TEISINIAME REGULIAVIME

Santrauka

Statyba gali būti vertinama kaip viena iš sričių, kurios rezultatai turi neabejotiną reikšmę tiek dabarties, tiek ateities visuomenei. Taip pat tai administracinės teisės sritis, iš kitų išsiskirianti intensyviu ir detaliu teisiniu reguliavimu bei nuolatiniu jo tobulinimu. Visgi nepaisant teisėkūros pastangų, nagrinėjamos veiklos rezultatai dažnai neatitinka nei jos dalyvių, nei visos visuomenės lūkesčių. Straipsnyje keliama hipotezė, kad nesėkmių priežastimi gali būti ne iki galo įsisąmonintas prieš ketvirtį amžiaus valstybėje įvykęs politinis ir socialinis perversmas. Ši hipotezė tiriama analizuojant konkrečius statybos teisinio reguliavimo pavyzdžius, lyginant juos su doktrinoje nagrinėjamais socialistinės teisės tradicijos bruožais. Nors straipsnyje pristatoma tik dalis surinktų pavyzdžių, jų pakanka, kad šioje srityje būtų identifikuotas socialistinės teisės tradicijai būdingas teisinis paternalizmas, institucijų veikimas remiantis vien diskrecija, neproporcingas valstybės kišimasis į privačius asmenų santykius. Taigi, gali būti pripažinta, kad šiuolaikiniame statybos teisiniame reguliavime vis dar naudojamos socialistinės teisės tradicijai būdingos priemonės, kurios, taikomos kartu su greičiau besivystančia viešojo administravimo teise, sutarčių laisvės ir kitais teisiniais principais, nebegali duoti tų rezultatų, kurių iš jų tikimasi.