Kai kurie baudimo už turto pasisavinimą probleminiai aspektai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67400eadcfdc5
Santrauka
Straipsnyje analizuojamos teorinės ir praktinės pasisavinimo problemos. Autorius pateikia savo nuomonę dėl pasisavinimo baigtumo momento ir sudėties formalumo, įrodinėdamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Taip pat straipsnyje vertinamos dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2008 ir 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012), kurios formavo teismų praktiką pasisavinimo bylose. Autorius daro išvadą, kad LAT turėtų aiškiai pasisakyti, jog turto pasisavinimu nebus laikoma ir asmens veikoje nebus tyčios tais atvejais, kai bendrovės vadovas (akcininkas) nesuvokė realios galimybės, kad jis gali elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Tokį nesuvokimą patvirtintų tai, kad kaltininkas absoliučiai visus „išgrynintus“ juridinio asmens pinigus panaudojo tik bendrovės interesams ir naudai gauti.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67400eadd2be2
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.