PIRMENYBĖS VIENAM KREDITORIUI SUTEIKIMAS KAIP ACTIO PAULIANA SĄLYGA: TREČIOJO ASMENS NESĄŽININGUMO AIŠKINIMO NACIONALINIŲ TEISMŲ PRAKTIKOJE PROBLEMATIKA

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiama actio Pauliana instituto taikymo nacionaliniuose teismuose praktika, kai faktiškai nemokus ar turintis finansinių sunkumų skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių, taip jam suteikdamas pirmenybę kitų savo kreditorių atžvilgiu. Konkrečiai straipsnyje aptariama trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį sandorį, nesąžiningumo aiškinimo Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje problematika. Lyginamuoju aspektu kartu analizuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje įtvirtintos trečiojo
asmens, kaip vieno iš skolininko kreditorių, sąžiningumo doktrinos turinys. Straipsnyje teigiama, kad per trečiojo asmens sąžiningumo kriterijų nacionalinių teismų praktikoje suformavimą Lietuvos teisėje faktiškai įtvirtintas draudimas kreditoriams – verslininkams tam tikromis aplinkybėmis siekti savo reikalavimo patenkinimo ir tokį iš skolininko priimti. Tuo metu senesnes teisės tradicijas turinčiose Jungtinėse Amerikos Valstijose sandoriai dėl ankstesnės skolos padengimo, kuriais suteikiama pirmenybė vienam iš skolininko kreditorių, bendruoju atveju laikomi teisėtais. Autorė išreiškia nuomonę, kad trečiojo asmens kaip verslininko siekis gauti atlyginimą už darbus ar bpaslaugas yra natūralus ir suprantamas, tad šį siekį įgyvendinantys kreditoriaus veiksmai Lietuvos teismų actio Pauliana bylose neturėtų būti prilyginami jo sąmoningam dalyvavimui nesąžiningoje skolininko veikoje kitų kreditorių atžvilgiu.