KAI KURIE KONSTITUCIJOS IR DARBO KODEKSO SĄVEIKOS ASPEKTAI

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiama, kokią įtaką Darbo kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo turiniui ir apimčiai daro (galėtų daryti) Konstitucijoje įtvirtinti teisiniai imperatyvai, bei kaip tinkamai išnaudojus Konstitucijoje įtvirtintą teisę kvestionuoti teisės aktų konstitucingumą būtų galima plėtoti galiojančią darbo teisę. Pristatomas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos santykis su Darbo kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Skiriamos trys grupės konstitucinių imperatyvų, darančių įtaką darbo teisių ir pareigų reguliavimui Darbo kodekse, ir identifikuojamas jų turinys. Autorius konstatuoja, kad Konstitucinis Teismas tuos konstitucinius imperatyvus yra atskleidęs tik fragmentiškai, o darbo teisės konstitucionalizacija nėra pakankama. Analizuojamas kai kurių Darbo kodekso normų taikymas teismų praktikoje ir pateikiama įžvalgų, susijusių su tęstiniu darbo teisės konstitucionalizavimo procesu. Pateikiami ir įvertinami keli ryškiausi taikant Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą išryškėję konfliktų su Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis pavyzdžiai, apimantys teisinį reguliavimą, susijusį su tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromais nekonkuravimo susitarimais bei su administracijos vadovais sudaromomis darbo sutartimis. Siūloma teismams aktyviau naudotis galimybe kreiptis į Konstitucinį Teismą kvestionuojant Darbo kodekso nuostatų konstitucingumą, kartu prisidedant prie darbo teisės konstitucionalizavimo, o įstatymų leidėjui – aktyviau stebėti jurisprudencinę darbo teisę, signalizuojančią įstatyminio teisinio reguliavimo poreikį.