Įvykio vietos tyrimas: šiuolaikinės problemos ir raidos perspektyvos

Santrauka

Kartu su strateginiais klausimais privalome nagrinėti ir spręsti taktinius nusikalstamumo kontrolės bei nusikaltimų tyrimo klausimus.
Vienas iš tokių taktinių klausimų, kurie visais laikais domino mokslininkus ir praktikus, yra įvykio vietos apžiūra.
Lietuvoje jį gvildeno nemažas kriminalistų būrys – P. Danisevičius, E. Palskys, P. Pošiūnas, S. Kuklianskis, H. Malevski ir kiti.
Apžiūrint įvykio vietą išryškėja pagrindinės nusikaltimų tyrimo problemos. Tai teorinio, teisinio, materialinio, techninio, organizacinio, taktinio, kriminalistinio, psichologinio, metodinio, didaktinio pobūdžio veiksniai, turintys įtakos šio svarbaus veiksmo praktikai.
Remdamiesi atliktais tyrimais, galime teigti, jog įvykio vietų apžiūrų praktika yra keistina.
Siūlomos trijų lygių apžiūros:
– paprasta;
– kvalifikuota;
– įvykio vietos tyrimas.
Mūsų supratimu, įvykio vietos tyrimas – tai savarankiškas procesinis veiksmas, atliekamas įvykio vietoje, siekiant aktyviais ekspertiniais metodais operatyviai ištirti atskirus pėdsakus, jų visumas ar įvykio situaciją, turint tikslą nustatyti įvykio mechanizmą ar kitas reikšmingas įvykio aplinkybes bei pateikti patikimą informaciją, kad būtų galima nedelsiant pradėti tirti įvykį ir nustatyti įtariamąjį.
Įvykio vietos tyrimas – tai sudėtingas, daugybės pakopų, kompleksiškas veiksmas, kurio metu atliekamos ne tik įtvirtinamojo, bet ir tiriamojo pobūdžio užduotys.
Pateiktoje schemoje matome, kad įvykio vietos tyrimas apima įvykio vietos kvalifikuotos apžiūros elementus ir atskirų objektų, jų sistemų bei įvykio vietos tyrimą, kurio metu, naudojant specialias žinias, ekspertines tyrimo metodikas, perkoduojama neakivaizdi, susijusi su tiriamuoju įvykiu, informacija.
Įvykio vietos apžiūrą galima gerinti keliais etapais, atsižvelgiant į turimas pajamas, kadrus ir t.t. Akivaizdu, kad būtina diferencijuoti apžiūrų lygius ir sutelkti specialistus bei techniką sunkių nusikaltimų vietoms apžiūrėti ir tirti.
Esant tokiai padėčiai, būtina tobulinti tradicines apžiūrų formas, rengti konkrečius atskirų nusikaltimų rūšių įvykio vietų apžiūrų algoritmus ir konkrečias įvykio vietos tyrimo metodikas.
Konferencijoje buvo kalbama apie nusikalstamumo kontrolę, prognozę, baudţiamąją politiką, pareigūnų rengimą ir pan.
Kartu su strateginiais klausimais privalome spręsti ir taktinius nusikalstamumo kontro-lės bei nusikaltimų tyrimo klausimus.
Vienas iš tokių taktinių klausimų, kurie visais laikais domino mokslininkus ir praktikus, yra įvykio vietos apţiūra.
Lietuvoje šį klausimą gvildeno nemaţas kriminalistų būrys [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7]. Įvykio vietos apţiūros reikšmę neginčijamai pripaţįsta ir mokslininkai, ir teisėsaugos pareigūnai praktikai.
Bet vien pripaţinimo maţa, nes, viena vertus, praktiniai pokyčiai šioje srityje priklauso nuo tinkamo finansavimo, techninio, metodinio aprūpinimo, o, kita vertus, nuo tam tikrų psi-chologinių nuostatų, pareigūnų mentaliteto pasikeitimo.
Apţiūrint įvykio vietą išryškėja pagrindinės nusikaltimų tyrimo problemos. Tai teorinio, teisinio, materialinio, techninio, organizacinio, taktinio, kriminalistinio, psichologinio, metodinio, didaktinio pobūdţio veiksniai, turintys įtakos šio svarbaus veiksmo praktikai.
Šie veiksniai sudaro tam tikrą sistemą. Kiekvienas veiksnys tą sistemą stiprina. Todėl ir gerinti įvykio vietų apţiūrų praktiką įmanoma tik veikiant visiems šiems veiksniams.
Kadangi klausimas sunkus, galime komentuoti tik atskirus jo aspektus, nes dėl laiko stokos, nebaigtos teisinės sistemos reformos (rengiamas naujas Baudţiamojo proceso ko-deksas, planuojama iš esmės pertvarkyti ekspertines ir kitas tarnybas) bei kitų prieţasčių galime numatyti tik tam tikrus veiksmus. Atsiţvelgiant į tam tikrus dalykus (teisinius, organi-zacinius ir kt.), galima kurti įvairius įvykio vietų apţiūrų modelius. Teisiniai ir organizaciniai pokyčiai šioje srityje, be abejo, turės įtakos ir įvykio vietos tyrimo praktikai.
Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių ekspertizių departamento darbuotojų dalyvauja įvykio vietų apţiūrose (ţr. 1 diagramą).