plugins.themes.bootstrap3.article.main6741e1353d41e

Rima Ažubalytė

Santrauka

Prieš kelerius metus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) papildžius dviem straipsniais – 9¹ “Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius” ir 9² “Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą”, baudžiamajame procese atsirado visiškai naujas teisinis institutas – baudžiamosios bylos nekėlimas. Jis, deja, mokslinėje literatūroje liko nepastebėtas.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į spragas bei į kol kas nevisiškai sureguliuotus klausimus, iškylančius procesinėje veikloje taikant šias normas.
Straipsnyje nagrinėjama, kuo baudžiamosios bylos nekėlimas skiriasi nuo atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą, nes dėl nepakankamai išsamaus procesinio reglamentavimo naujasis institutas buvo painiojamas su atsisakymu iškelti baudžiamąją bylą.
Aptariama ir BPK 9¹ bei 9² str. taikymo tvarka ir kai kurie reglamentavimo netikslumai, taip pat nurodomas netinkamas sąvokų “kaltinamasis” ir “nukentėjusysis” vartojimas nagrinėjamuose straipsniuose.
Autorė teigia, kad aptariamos normos prieštarauja kai kuriems baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso principams ir uždaviniams. Kartu bandoma atskleisti priežastis, kodėl atsirado būtent tokie pagrindai baudžiamajai bylai nekelti arba iškėlus ją nutraukti.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741e13540b0b

Skyrius
Mokslo straipsnis