Nukentėjusiojo statuso problema baudžiamajame procese
plugins.themes.bootstrap3.article.main674202303084a
Santrauka
Reglamentuoti žmogaus teises nacionaliniuose įstatymuose bei sukurti jų įgyvendinimo mechanizmą yra svarbiausias teisinės valstybės tikslas. Yra du skirtingi dalykai: kalbėti apie žmogaus teises apskritai ir imtis priemonių ginti jau pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Straipsnyje iškeliama nukentėjusiojo statuso baudžiamajame procese problema. Pats žodis "nukentėjusysis“ rodo, kad asmuo jau patyrė įsibrovimą į jo teisių ir tesėtų interesų sritį. Teisinėje valstybėje pirmiausia yra pabrėžiamos žmogaus teisės, todėl Lietuvoje, vykstant teisinės sistemos reformai, turi būti priimtos teisės normos, kurios užtikrintų ne tik žmogaus teises, bet ir jų įgyvendinimo mechanizmą, nes šiuo metu jų teisės, ypač nukentėjusiojo, nėra iš tikrųjų įgyvendinamos ir ginamos. Santykinai galima išskirti dvi savarankiškas straipsnio dalis. Pirmoje aptariamos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėjamai problemai, antroje – nukentėjusiojo statusas galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). Autoriai kalba apie galimybę užtikrinti nukentėjusiojo teises visose baudžiamojo proceso stadijose. Akivaizdu, kad nukentėjusysis negali turėti mažiau teisių negu kaltinamasis, ir, svarbiausia, tos teisės turėtų būti ne tik deklaruojamos, bet ir iš tikrųjų ginamos valstybės. Kita vertus, išplėstos nukentėjusiojo teisės neturi nustelbti kitų baudžiamojo proceso dalyvių teisių. Be to, negalima baudžiamojo persekiojimo iniciatyvos perduoti vien į nukentėjusiojo rankas. Įtvirtinant nukentėjusiojo statusą, kartu turi būti užtikrinamos ir kitų baudžiamojo proceso dalyvių teisės.
Straipsnyje iškeliama nukentėjusiojo statuso baudžiamajame procese problema. Pats žodis "nukentėjusysis“ rodo, kad asmuo jau patyrė įsibrovimą į jo teisių ir tesėtų interesų sritį. Teisinėje valstybėje pirmiausia yra pabrėžiamos žmogaus teisės, todėl Lietuvoje, vykstant teisinės sistemos reformai, turi būti priimtos teisės normos, kurios užtikrintų ne tik žmogaus teises, bet ir jų įgyvendinimo mechanizmą, nes šiuo metu jų teisės, ypač nukentėjusiojo, nėra iš tikrųjų įgyvendinamos ir ginamos. Santykinai galima išskirti dvi savarankiškas straipsnio dalis. Pirmoje aptariamos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėjamai problemai, antroje – nukentėjusiojo statusas galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). Autoriai kalba apie galimybę užtikrinti nukentėjusiojo teises visose baudžiamojo proceso stadijose. Akivaizdu, kad nukentėjusysis negali turėti mažiau teisių negu kaltinamasis, ir, svarbiausia, tos teisės turėtų būti ne tik deklaruojamos, bet ir iš tikrųjų ginamos valstybės. Kita vertus, išplėstos nukentėjusiojo teisės neturi nustelbti kitų baudžiamojo proceso dalyvių teisių. Be to, negalima baudžiamojo persekiojimo iniciatyvos perduoti vien į nukentėjusiojo rankas. Įtvirtinant nukentėjusiojo statusą, kartu turi būti užtikrinamos ir kitų baudžiamojo proceso dalyvių teisės.
plugins.themes.bootstrap3.article.details674202303412a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.