Tarptautinių sutarčių sudarymas įsigaliojus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymui

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymas, kurį reguliuoja tiek tarptautinės teisės, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. 1969 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės (nuo 1992 m. vasario 14 d. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė) reglamentuoja tarptautinių sutarčių sudarymą su užsienio valstybėmis, o sutarčių sudarymą su tarptautinėmis organizacijomis – 1986 m. Vienos konvencija dėl sutarčių tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų arba tarp tarptautinių organizacijų teisės (ši Konvencija dar nėra įsigaliojusi, tačiau faktiškai ji įtvirtino tarptautines paprotines normas dėl tarptautinių organizacijų sudaromų tarptautinių sutarčių, todėl būtų galima teigti, kad Lietuvos Respublikai sudarant sutartis su tarptautinėmis organizacijomis minėtosios Konvencijos nuostatų turėtų būti laikomasi, nors prie šios Konvencijos Lietuva nėra prisijungusi). Šios konvencijos reguliuoja tarptautinių sutarčių sudarymą tarptautiniu aspektu, t.y. jų nuostatos nustato unifikuotas taisykles, reglamentuojančias pagrindinius tarptautinius teisinius sutarčių sudarymo klausimus, o Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato vidinius teisinius tarptautinėms sutartims keliamus reikalavimus.
Atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvos Respublikoje tarptautinių sutarčių klausimams reguliuoti buvo priimtas atskiras įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusį 1991 m. gegužės 21 d. įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pakeitė 1999 m. birželio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas (toliau – Tarptautinių sutarčių įstatymas), o 2001 m. spalio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo (toliau – Tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarka) pakeitė 1992 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių´ įgyvendinimo tvarkos.
Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama tarptautinės sutarties sudarymo sąvoka. Antrojoje dalyje nagrinėjama pirmoji Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo proceso stadija – tarptautinės sutarties teksto rengimas, patvirtinimas ir autentiškumo nustatymas. Trečiojoje dalyje analizuojami Lietuvos Respublikos sutikimo laikyti tarptautinę sutartį įpareigojančia išreiškimo būdai. Šiame straipsnyje neaptariamas tarptautinių sutarčių įsigaliojimas, skelbimas, registravimas bei deponavimas, nes jų reglamentavimas priėmus naują Tarptautinių sutarčių įstatymą iš esmės nepasikeitė.