plugins.themes.bootstrap3.article.main6741eb972fc4d

Ingrida Mačernytė-Panomariovienė

Santrauka

Garantijos ir jų teisinė prigimtis tiesiogiai susijusios su žmogaus teisių įgyvendinimu. Žmogaus teisių garantijos – sudėtingas įvairiapusis reiškinys; jų atsiradimas susijęs su teisės normų, kuriomis suformuluotos žmogaus teisės, geneze bei jų pripažinimu, apsauga, taikymo užtikrinimu. Išskirtinę žmogaus teisių vietą užima darbo teisės ir jų garantijos. Garantijos darbuotojams – vienas iš darbo santykių esminių, nuo kitų teisės šakų skiriančių, bruožų. Tik pasitelkus garantijas galima suderinti teisinius darbuotojo ir darbdavio santykius. Pačių darbuotojų teisių deklaravimas tiek tarptautiniuose, tiek ir nacionaliniuose dokumentuose nieko nereikš, jeigu nebus numatyta jų įgyvendinimo tvarka, būdai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, kokios darbuotojų teisės įtvirtintos ir joms užtikrinti numatytos priemonės ir būdai, galima atitinkamai sugrupuoti ir jų garantijas. Vieni autoriai, p. 424; 2, p. 161 darbuotojų teises priskiria socialinėms arba ekonominėms teisėms, kiti, p. 55; 4, p. 235; 5, p. 386 – bendrai socialinių – ekonominių teisių grupei. Dažnai teisės sutapatinamos su jų įgyvendinimo garantijomis. Tačiau garantijų tikslas vienas – garantuoti darbuotojų teises ir laisves. Nuo to, ar šis tikslas bus pasiektas, priklausys darbuotojų garantijų efektyvumas, įsipareigojimų toms teisėms įgyvendinimo kokybė. Darbuotojų teisių, kaip ir visų kitų socialinių–ekonominių teisių, įgyvendinimo lygis turi specifinių bruožų, iš kurių aktualiausias – jų priklausomybė nuo ekonominės padėties ir išteklių, todėl šios garantijos mažiau nagrinėtos. Šio straipsnio tikslas – išskirti garantijas darbuotojams iš kitų žmogaus teisių garantijų. Šiame darbe autorė nagrinėja ne tik darbuotojų garantijų teisinės prigimties raidą, bet ir jų sampratą bei klasifikaciją.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741eb973353b

Skyrius
Mokslo straipsnis