Socialinis kompromisas kaip teisinio įstatymo požymis
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741e22596bfe
Santrauka
Straipsnyje analizuojami šiuolaikinio įstatymo turiniui keliami socialiniai reikalavimai. Ypač plėtojamas socialinio kompromiso įtvirtinimas įstatymuose. Įstatymas turi atsižvelgti į visų socialinių grupių interesus, kuriuos tas įstatymas kokiu nors būdu paliečia, nes socialinis kompromisas yra visų socialinių grupių darnos ir koegzistencijos pagrindas, viena iš svarbiausių priemonių teisiniams įstatymams kurti, socialiniams prieštaravimams spręsti bei visų gerovei garantuoti. Straipsnio tikslas – plėtoti socialinio kompromiso įtvirtinimo įstatymuose problemas, jas įvertinti ir ieškoti optimalių jų sprendimo teorinių ir praktinių priemonių ir būdų.
Socialinio kompromiso įtvirtinimo įstatymuose analizė neišvengiamai susiduria su teisės ir politikos problema rengiant teisinius įstatymus. Dabartinis laikmetis verčia naujai pažvelgti į šį santykį. Keičiantis teisės sampratai teisės įtaka politiniams procesams turi susilaukti daugiau dėmesio ir šios problemos turi būti labiau plėtojamos. Konstatuojama, kad teisė, kuri netapatinama su bet kuria įstatymų leidėjo valia, įgijusia įstatymo formą, turi daryti įtaką politiniams sprendimams teisinėse valstybėse. Todėl šiai formai turi būti keliami įstatymo turinio reikalavimai, kuriuos įgyvendina juridinė technika. Pastaroji kaip procedūra pripažįstama viena iš svarbiausių sąlygų, galinti įstatymams suteikti turiningumo garantijų. Aptariama juridinės technikos ir sociologijos sąsaja, kuri per politiką teisei suteikia dinamikos, pasireiškiančios ieškant socialinių interesų ir stabilumo įtvirtinant socialinį kompromisą įstatymuose.
Socialinio kompromiso įtvirtinimo įstatymuose analizė neišvengiamai susiduria su teisės ir politikos problema rengiant teisinius įstatymus. Dabartinis laikmetis verčia naujai pažvelgti į šį santykį. Keičiantis teisės sampratai teisės įtaka politiniams procesams turi susilaukti daugiau dėmesio ir šios problemos turi būti labiau plėtojamos. Konstatuojama, kad teisė, kuri netapatinama su bet kuria įstatymų leidėjo valia, įgijusia įstatymo formą, turi daryti įtaką politiniams sprendimams teisinėse valstybėse. Todėl šiai formai turi būti keliami įstatymo turinio reikalavimai, kuriuos įgyvendina juridinė technika. Pastaroji kaip procedūra pripažįstama viena iš svarbiausių sąlygų, galinti įstatymams suteikti turiningumo garantijų. Aptariama juridinės technikos ir sociologijos sąsaja, kuri per politiką teisei suteikia dinamikos, pasireiškiančios ieškant socialinių interesų ir stabilumo įtvirtinant socialinį kompromisą įstatymuose.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741e2259afef
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.