Prieglobsčio prašytojų sulaikymas tarptautinėje teisėje ir valstybių praktikoje

Santrauka

Pastaruoju metu valstybės vis dažniau prieglobsčio prašytojams taiko sulaikymo priemones. Neretai kyla ginčų dėl to, ar šių priemonių taikymas prilygsta laisvės atėmimui ir ar šios priemonės teisėtos. Kadangi prieglobsčio prašytojai dažniausiai nėra padarę jokio nusikaltimo, turėtų būti vengiama juos sulaikyti dėl imigracinių priežasčių. Tais atvejais, kai valstybės visgi taiko sulaikymą, turėtų būti atsižvelgiama į specifinius reikalavimus, darančius prieglobsčio prašytojų sulaikymą kokybiškai skirtingą nuo kitų užsieniečių administracinio sulaikymo ar sulaikymo už kriminalines veikas. Straipsnyje šie reikalavimai analizuojami išsamiai apžvelgiant pagrindinius prieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimus: sulaikymo sąvoką, sulaikymo teisėtumo reikalavimus, sulaikymo pagrindus, trukmę, procesines sulaikymo garantijas, sulaikymo sąlygoms keliamus reikalavimus bei specifinius sulaikymo atvejus, susijusius su nepilnamečių prieglobsčio prašytojų sulaikymu ir sulaikymu oro uostuose. Šie reikalavimai nagrinėjami remiantis tarptautiniais ir regioniniais žmogaus teisių dokumentais bei institucine praktika. Nemažai dėmesio straipsnyje skiriama Europos valstybių praktikai šioje srityje.