plugins.themes.bootstrap3.article.main6741d52b0efce

Alvydas Gineitis

Santrauka

Laivo vėliavos principas (lex flagi) yra vienas žinomesnių kolizinių principų. Dėl specifinės sąsajos formulės jis gali būti taikomas tik prekybinės laivybos santykiams, t. y. santykiams, kurių elementas yra laivas. Principas įkūnija griežtą sąsajos formulę, nurodančią taikyti teisę valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia. Teisinę laivo vėliavos kategoriją atskleidžia tarptautinė viešoji teisė. Šios kategorijos naudingumas ir pritaikomumas tarptautinėje privatinėje teisėje vertinamas iš pastarosios pozicijų.
Straipsnyje aptariamos šio principo įgyvendinimo problemos, pavyzdžiui, „patogių“ vėliavų bei „dvigubų“ vėliavų praktika. Išsamiai analizuojama šio principo atliekama santykio ir valstybės susiejimo funkcija taikytinos teisės nustatymo tikslais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad laivo vėliavos principas iš dalies sutampa su kita galima kolizine sąsaja, darančia nuorodą į laivo savininko ar valdytojo nacionalinę priklausomybę. Galimybė pakeisti lex flagi grindžiama būtent tokia kolizine nuoroda.
Autorius sprendžia nagrinėjamo principo aktualumą krovinių vežimo jūra sutartiniams santykiams. Jo reikšmė vertinama atskirai vežimo sutarčiai konosamento pagrindu ir reisinio čarterio sutarčiai. Daromos išvados atspindi tendenciją įvairiose valstybėse atsisakyti šio principo įtvirtinimo teisės normose, reguliuojančiose krovinio vežimo jūra sutartinius santykius.
Tačiau laivo vėliavos kolizinis principas nėra bereikšmis. Jis gali būti vienas iš valstybės ir teisinio santykio glaudumo rodiklių, imtinų domėn įgyvendinant kitą, lankstų kolizinį principą – glaudžiausią ryšį turinčios valstybės teisės taikymo principą. Straipsnyje pateikta analizė leidžia geriau suvokti lex flagi principo prigimtį ir veikimo mechanizmą. Tai suteikia galimybę tinkamai įgyvendinti šį principą nepažeidžiant lanksčios kolizinės normos.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741d52b129d1

Skyrius
Mokslo straipsnis