Nacionalinio ir europinio identiteto santykis Europos integracijoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6746a1200daf7
Santrauka
Europoje egzistuoja keli identiteto sluoksniai: europinis, Rytų ar Vakarų Europos, Europos Sąjungos (toliau – ES), regioninis, nacionalinis. Stiprėjant integracijos tendencijoms postmodernioje Europoje, kyla naujo kolektyvinio, europinio identiteto klausimas. Kartu didėja sąvokų europietis ir Europos nacionalinės valstybės pilietis sampratos skirtumai, kinta tapatumas su savo šalimi. Europos Sąjungos raidoje reikšmingas yra dviejų lygių identitetas, sudarytas iš pirminio, t. y. tapatumo su savo nacionaline valstybe, ir antrinio, t. y. tapatumo su Europos Sąjunga, kaip platesne nei nacionalinė valstybė, esybe. Europietiškų ir nacionalinių in-teresų konfliktas gali sukurti vadinamąjį „pasidalinto lojalumo“ psichologinį reiškinį. Stiprėjant integracijos procesams postmodernioje Europoje, nacionalinis veiksnys išsilaisvina iš politikos ir besivienijančioje Europoje transformuojasi į multikultūralizmą. Nacionalinių kultūrų įvairovė bei joje pasireiškianti kultūrų vienybė yra Europos turtas bei jos tolesnio klestėjimo pagrindas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6746a12011a4c
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.