Asmenų perdavimas tarptautiniam baudžiamajam teismui ir jo problemos tarptautinėje teisėje
plugins.themes.bootstrap3.article.main67431a8b26c0f
Santrauka
Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kokios teisinės problemos yra susijusios su asmenų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui instituto atsiradimu tarptautinėje teisėje.
Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama, kuo šis institutas skiriasi nuo ekstradicijos, pabrėžiama, kad kokybinius šio instituto skirtumus nuo ekstradicijos lėmė ypatinga tarptautinių baudžiamųjų teismų prigimtis, taip pat poreikis užtikrinti kuo platesnį bendradarbiavimą. Taip pat pabrėžiama, kad perdavimo tarptautiniams teismams atveju netaikoma daugelis įprastinių ekstradicijos atsisakymo taisyklių, analizuojama, koks naujo instituto santykis su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Prieinama prie išvados, jog asmenų perdavimas tarptautiniams baudžiamiesiems teismams yra savarankiška tarptautinio teisinio bendradarbiavimo forma, pasižyminti unikaliais požymiais ir turiniu.
Antroje straipsnio dalyje aptariamos JAV pastangos apsaugoti savo piliečius nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos, sudarant vadinamąsias „98 straipsnio sutartis“. Analizuojamas šių sutarčių tipinis modelis, jų legitimumas tarptautinės teisės požiūriu, ES nuostata dėl tokių sutarčių sudarymo bei galimos problemos, jeigu Lietuvos Respublika sudarytų šias sutartis. Prieinama prie išvados, jog vienareikšmiškai įvertinti šių sutarčių teisėtumą tarptautinės teisės požiūriu yra sudėtinga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad netinkamas įsipareigojimų prisiėmimas pagal šią sutartį sukeltų rimtą koliziją Lietuvos teisės sistemoje.
Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama, kuo šis institutas skiriasi nuo ekstradicijos, pabrėžiama, kad kokybinius šio instituto skirtumus nuo ekstradicijos lėmė ypatinga tarptautinių baudžiamųjų teismų prigimtis, taip pat poreikis užtikrinti kuo platesnį bendradarbiavimą. Taip pat pabrėžiama, kad perdavimo tarptautiniams teismams atveju netaikoma daugelis įprastinių ekstradicijos atsisakymo taisyklių, analizuojama, koks naujo instituto santykis su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Prieinama prie išvados, jog asmenų perdavimas tarptautiniams baudžiamiesiems teismams yra savarankiška tarptautinio teisinio bendradarbiavimo forma, pasižyminti unikaliais požymiais ir turiniu.
Antroje straipsnio dalyje aptariamos JAV pastangos apsaugoti savo piliečius nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos, sudarant vadinamąsias „98 straipsnio sutartis“. Analizuojamas šių sutarčių tipinis modelis, jų legitimumas tarptautinės teisės požiūriu, ES nuostata dėl tokių sutarčių sudarymo bei galimos problemos, jeigu Lietuvos Respublika sudarytų šias sutartis. Prieinama prie išvados, jog vienareikšmiškai įvertinti šių sutarčių teisėtumą tarptautinės teisės požiūriu yra sudėtinga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad netinkamas įsipareigojimų prisiėmimas pagal šią sutartį sukeltų rimtą koliziją Lietuvos teisės sistemoje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67431a8b2a64e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
