Sprendimas uţ akių: probleminiai taikymo aspektai

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas procesinių garantijų šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pakankamumas. Kadangi neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, nagrinėjamas šio draudimo tikslingumas naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Pasyvioji šalis gali pasinaudoti tik specialia procedūra sprendimui už akių peržiūrėti, todėl daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui. Aptariamos galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus priimant sprendimą už akių.
Straipsnyje taip pat analizuojamas CPK 289 straipsnyje numatytas draudimas paduoti pareiškimą dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pasitelkiant lyginamąjį bei sisteminės mokslinės analizės metodus ieškoma pastarosios procesinės nuostatos ištakų bei iškeliama abejonė šio draudimo tikslingumu.