Dokumento ir jo sąvokos istorinė raida

Santrauka

Nuo gimimo mes nuolat susiduriame su įvairiais dokumentais. Dokumentai būtini visose gyvenimo ir veiklos srityse. Be jų negalimas valdymas, mokslo, kultūros, atskirų ūkio šakų raida, be jų nebūtų istorijos. Nors žmonės nuolat ir visur naudojasi dokumentais, tačiau nėra vienos išsamiai apibrėžtos dokumento sampratos, daugeliu atvejų dokumentas dar suvokiamas skirtingai.
Dokumentalistikos teoriniai klausimai, tarp jų ir dokumento sąvoka, mūsų valstybėje beveik nenagrinėjama. Iki šiol Lietuvoje neturime suformuluoto įvairioms mokslo šakoms priimtino dokumento apibrėžimo. Vienas iš šio straipsnio uždavinių – pateikti tokį apibrėžimą.
Autoriaus tyrinėjimo objektas – ne tik dokumento turinys, laikmena, forma, bet ir šių dalykų raida, tai yra dokumento priklausymas nuo istoriškai determinuotų visuomenės poreikių, naujų laikmenų atsiradimo bei naudojimo, naujų technologijų poveikio dokumento kaitai. Straipsnyje analizuojama įvairiuose šaltiniuose – enciklopedijose, žodynuose, dokumentalistikos ir kitoje literatūroje – vartojama dokumento sąvoka, dokumento sampratos raida, priklausanti nuo dokumentavimo istorijos. Istoriniai duomenys apie dokumento raidą gretinami ir daromos atitinkamos išvados, svarbios šiuolaikinei dokumento sampratai. Straipsnio pabaigoje pateiktos išvados ir jomis remiantis suformuluotas Lietuvos istoriografijoje dar nenaudotas dokumento apibrėžimas. Dokumentas – tai turinti vertę materialinėje laikmenoje bet kokiu būdu su atitinkamais rekvizitais užfiksuota faktinė ar žmogaus mąstymo veiklos informacija, kurią galima identifikuoti, neribotai saugoti ir naudoti.
Autoriaus nuomone, jis priimtinas įvairioms mokslo šakoms, nes gana tiksliai atskleidžia tuos uždavinius, kuriuos turi atlikti visavertis dokumentas, kaip istorijos ir mokslo šaltinis.