Laisvas darbuotojų judėjimas – diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimas

Santrauka

Laisvas darbuotojų judėjimas – tai fundamentalioji Europos Bendrijos teisė, sukurianti Bendrijoje bendrą darbo rinką. Remiantis Europos Bendrijos sutarties 39 straipsniu (buv. 49), darbuotojui suteikiama galimybė laisvai pasirinkti darbo vietą visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Šio straipsnio mokslinių tyrimų objektas – viena iš laisvo darbuotojų judėjimo teisių – teisė nebūti diskriminuojamam pilietybės pagrindu darbo srityje. Darbe siekiama atskleisti laisvai judančių darbuotojų teises nebūti diskriminuojam pilietybės pagrindu sampratą, aiškinimo ir taikymo ypatumus bei problemas.
Darbe analizuojamos atviros ir paslėptos laisvai judančių darbuotojų diskriminacijos sampratos bei taikymo problemos, keliami klausimai, ar Europos Bendrijos teisė taip pat draudžia ir vietinių piliečių diskriminavimą, ar reikėtų laisvai judantiems darbuotojams drausti tik diskriminuojančių ar ir nediskriminuojančio pobūdžio priemonių taikymą.
Minėti klausimai nagrinėjami lyginamuoju metodu analizuojant Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją bei vertinant Europos Sąjungos teisės doktrinos specialistų nuomones.