Viešosios tvarkos apsauga savivaldybių teritorijoje: teisinis ir organizacinis aspektai

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas subjektų, atsakingų už viešosios tvarkos apsaugą savivaldybių teritorijoje, veiklos teisinis reglamentavimas, atskleidžiama policijos bei vietos savivaldos institucijų veiklos ir atsakomybės kolizija, pateikiami kompetencijos atribojimo viešosios tvarkos apsaugos srityje problemų sprendimų variantai. Autoriaus nuomone, įmanomos keturios alternatyvios viešosios tvarkos apsaugos formos savivaldybių aptarnaujamose teritorijose. Pabrėžiama, jog vietos savivaldos institucijoms turėtų būti suteikiama teisė rinktis, kokia iš analizuojamų formų efektyviausiai užtikrintų jų aptarnaujamos teritorijos gyventojų saugumo poreikius.
Straipsnyje taip pat analizuojamos viešosios tvarkos apsaugos funkcijos įgyvendinimo organizacinės problemos, vertinamos viešosios tvarkos apsaugos funkcijos decentralizavimo perspektyvos. Autorius kritiškai vertina situaciją, kai viešosios tvarkos apsaugos poreikiai, kurie logiškai kildinami iš vietos gyventojų interesų, formuluojami ne šias problemas nustatančiuose savivaldos ar regionų lygmenyse, o centrinėse institucijose. Taip planuojamą saugios aplinkos strategiją, turinčią atspindėti visų Lietuvos regionų ypatumus, geriausiu atveju galima pavadinti standartizuota, atspindinčia tik siaurus šalies gyventojų interesus. Sprendžiant kilusias problemas straipsnyje pateikiami du alternatyvūs viešosios tvarkos apsaugos strategijos planavimo variantai.
Ieškant atsakymų į iškeltus klausimus prieinama prie išvados, jog vietos savivaldos institucijos teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis turėtų būti aktyviau motyvuojamos įsitraukti į vietos gyventojų saugumo problemų sprendimą.