Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisėkūros procese 1990–1992 metais

Santrauka

Tiriant svarbiausiųjų Lietuvos valstybės institucijų, kurios funkcionavo Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimo laikotarpiu (1990–1992 m.), veiklą atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybingumą būtina atskirai įvertinti jų vaidmenį teisėkūroje.
Analizuojant to laikotarpio konstitucinio proceso ypatumus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, vaidindamas išskirtinį politinį ir teisinį vaidmenį valstybės valdžios institucijų struktūroje, turėjo didelę įtaką visuomeninių santykių teisiniam reguliavimui ir taip stiprino valstybės teisinius pagrindus.
Šiame straipsnyje pagrindiniai Prezidiumo konstitucinio statuso bruožai apibūdinami tiek, kiek jie buvo susiję su teisės normų kuriamąja veikla. Šis problemos aspektas atskleidžiamas vertinant ne tik Prezidiumo veiklą tiesiogiai kuriant teisės normas, bet ir koordinuojant, inicijuojant atitinkamų teisės aktų svarstymą bei priėmimą. Šiame kontekste žvelgiant į Prezidiumo veiklą reikia atkreipti dėmesį, kad Prezidiumo politinė valia, kuri buvo reiškiama jo teisės aktuose, buvo svarbus reiškinys, veikiantis to meto teisėkūros turinį ir formą.