Sandorių pripažinimas negaliojančiais mokesčių administratoriaus iniciatyva

Santrauka

Negaliojantys sandoriai yra vienas iš civilinės teisės institutų. Mokesčių administravimo praktikoje šis institutas traktuojamas kaip valinis aktas, sukuriantis šalims tam tikras civilines teises ir pareigas, ir kaip juridinis faktas, turintis įtakos mokestinių prievolių atsiradimui.
Sandorių negaliojimo pagrindai, niekinių ir nuginčijamų sandorių skirtumai plačiai analizuojami tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinės teisės mokslinėje literatūroje. Vienas išsamiausių Lietuvos autorių kūrinių šia tema, kuriame pateikiama daugumos Europos ir kitų valstybių negaliojančių sandorių instituto lyginamoji analizė, yra profesoriaus V. Mikelėno knyga „Sutarčių teisė“. Mokesčių teisės srities mokslinėje literatūroje ši tema neanalizuota. Lietuvoje sandorių pripažinimas negaliojančiais mokesčių administratoriaus iniciatyva yra nauja teisinė problema, suformuota mokesčių administravimo praktikos.
Straipsnyje analizuojamos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokesčių administratoriaus teisę vertinti mokesčių mokėtojų sudarytus sandorius, praktikoje taikomi sandorių vertinimo kriterijai ir būdai, vertinimo rezultatų įtaka mokesčių mokėtojų prievolėms. Pagrindinis klausimas, į kurį atsakymo ieško straipsnio autorė, – kokiomis teisėtomis priemonėmis gali būti užkirstas kelias intelektualiam mokesčių vengimui, kai pasinaudojant mokesčių įstatymų spragomis ar skirtingu atskirų mokesčių bazės, tarifų, lengvatų reglamentavimu sandoris sudaromas turint tikslą gauti mokestinę naudą, realiai nesiekiant sukurti sandorio šalims jokių teisių ir pareigų. Formuluodama mokslines hipotezes, pateikdama jas patvirtinančius ar paneigiančius argumentus ir taikydama lyginamąjį, analitinį, prognozavimo ir kitus mokslinio tyrimo metodus, autorė daro išvadas dėl šiuo metu Lietuvoje nusistovėjusios mokesčių administravimo praktikos vertinant sandorių teisėtumą.