Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos

Santrauka

Straipsnio tikslas – iškelti ir išanalizuoti aktualias ir Lietuvos Respublikos civilinio pro-ceso kodekse dar neišspręstas res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese kai kurias problemas ir pasiūlyti jų sprendimo galimas kryptis, remiantis užsienio šalių teisės ir praktikos laimėjimais šioje srityje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse dėl viešojo intereso gynybos yra įteisintas grupės ieškinio institutas, tačiau kodekse dar neišspręstos res judicata principo taikymo grupės ieškinių procesuose problemos. Grupės ieškinio esmę sudaro tai, kad grupės ieškinio byloje priimto teismo sprendimo res judicata galia yra išplečiama visai grupei, todėl res judi-cata principo taikymo grupės ieškiniuose ypatumai pasireiškia šio principo veikimo atitinkamų ribų nustatymu. Nustatant teismo sprendimo res judicata galios priklausomybę nuo bylos baigties, siekiama apsaugoti grupės narius nuo nesąžiningo arba nekompetentingo atstova-vimo. Straipsnyje taip pat išnagrinėta tapačių ieškinių taisyklė (lot. lis pendens) grupės ieški-nių procese. Ši taisyklė neleidžia teismui pradėti nagrinėti ieškinius, kurie yra tapatūs tei-smuose jau nagrinėjamiems ieškiniams.
Straipsnyje analizuojama Brazilijos ir JAV teisė ir patirtis taikant res judicata principą grupės ieškinių bylose, kadangi šios valstybės turi labiausiai išvystytus, seniausius ir skirtingai reglamentuojamus grupės ieškinio institutus. Be to, Brazilija yra kontinentinės teisės sistemos šalis, o JAV – bendrosios teisės sistemos šalis, todėl šių valstybių grupės ieškinio proceso teisės ir praktikos analizė gali pateikti išsamius atsakymus į rūpimus klausimus.