Reikalavimo perleidimas ir faktoringas

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas reikalavimo perleidimo ir faktoringo santykis. Šie skirtingi teisės institutai yra neabejotinai susiję, tačiau ryšys, kaip ir juos skiriantys aspektai, nėra akivaizdūs. Straipsnio pradžioje nagrinėjama reikalavimo teisės, kuri yra ir faktoringo santykių dalis, kaip ypatingo civilinių teisių objekto, civilinio apyvartumo problema. Toliau aptariamas reikalavimo perleidimo (cesijos) ir faktoringo teisės institutų santykis. Straipsnyje autorė laikosi nuomonės, kad faktoringo sandorio pagrindas yra cesija, iš kurios jis ir yra kildinamas. Nagrinėdama klausimą, ar faktoringas yra atskira cesijos rūšis, autorė teigia, kad faktoringo negalima laikyti cesijos rūšimi – cesija yra tik vienas, nors ir esminis, iš faktoringo sandorio elementų.
Padarius išvadą, kad reikalavimo perleidimas yra tik vienas iš faktoringo sutarties elementų, bei siekiant atskleisti naujai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuoto faktoringo instituto teisinę prigimtį, straipsnyje keliamos esminės reikalavimo perleidimo instituto problemos – cesijos, kaip savarankiško sandorio, bei jo abstraktumo problemos. Šių klausimų teorinis pagrindimas turi tiesioginę reikšmę faktoringo teisinių santykių, jų prigimties teisingam suvokimui atsižvelgiant į tai, kad jiems cesiją reglamentuojančios normos taikomos subsidiariai. Pabrėžiama, kad analizuojamoje literatūroje iškeltų problemų sprendimas yra nevienalytis, aptariama egzistuojanti Lietuvos teismų praktika.
Straipsnyje daroma išvada, kad cesijos sudėtis faktoringo santykiuose tampa kokybiškai nauja ir yra ypatinga – komercinio pobūdžio, todėl nagrinėjami cesijos ir cesijos faktoringo sutartyje skirtumai, padedantys atskleisti šių teisės institutų santykį. Gvildenama, kokie veiksniai lemia tokius skirtumus ir kuo jie yra pagrįsti.