Plačiai žinomų prekių ženklų apsauga (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)

Santrauka

Straipsnio tikslas – atskleisti vieno iš pramoninės nuosavybės objektų – plačiai žinomų prekių ženklų – pagrindinius ir svarbiausius teorinius bei praktinius apsaugos aspektus. Ši tema yra nauja ir Lietuvos teisės mokslo iš esmės nėra tyrinėta. Straipsnyje nemažai dėmesio skiriama plačiai žinomų prekių ženklų sampratos ir tokių ženklų apsaugos koncepcijos raidos Lietuvoje svarbiausiems aspektams atskleisti. 1993 m. Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, galiojęs gana ilgai – iki 2001 m. sausio 1 d., t. y. iki 2000 m. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo įsigaliojimo, skirtingai reguliavo tiek su plačiai žinomo ženklo samprata susijusius klausimus, tiek jau tokiu pripažinto ženklo savininko teisių apimtį. Dėl šios priežasties, trumpai aptarus pagrindines teisinio reglamentavimo nuostatas, nurodoma, kokios priežastys lėmė, kad šis reglamentavimas per gana trumpą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė iš esmės. Nagrinėjamas Europos Sąjungos bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų turinys bei teisinė prigimtis, taip pat tarptautinių institucijų rekomendacinio pobūdžio dokumentuose išdėstyti išaiškinimai.
Straipsnyje daug dėmesio skiriama Lietuvos teismų praktikos šioje srityje tendencijoms. Sujungiant ir susisteminant teorinius plačiai žinomų ženklų apsaugos aspektus su teismų praktikoje kylančiais klausimais nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pateikiamos išvados bene labiausiai diskutuotinais klausimais: ženklo pripažinimo plačiai žinomu procedūra; data, kai galima pripažinti ženklą plačiai žinomu, ir atsižvelgiant į šią datą taikytini teisės aktai; prekių ir (ar) paslaugų, kurioms atitinkamas ženklas pripažįstamas plačiai žinomu, teisinė reikšmė.