Juridinio asmens civilinių teisių įgyvendinimas bendrovėje: kam priklauso valdymo funkcija?
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742b1a8db300
Santrauka
Straipsnyje pateikiama išsami valdymo funkcijos analizė, nes teisinis reguliavimas valdymo funkcijai suteikia didelę reikšmę. Straipsnį sudaro trys dalys.
Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjama juridinio asmens organo paskirtis – atstovauti juridiniam asmeniui ex officio, nors pats „atstovavimo“ terminas šiame kontekste vartojamas dviprasmiškai. Kadangi atstovavimo instituto skiriamasis bruožas yra atstovo fiduciarinė padėtis atstovaujamojo atžvilgiu, kyla klausimas: kiek tai būdinga dalyvių susirinkimui kaip juridinio asmens organui. Prieinama prie išvados, kad akcininkų susirinkimas, kaip bendrovės organas, atstovauja bendrovei pagal savo kompetenciją. Antrojoje straipsnio dalyje apibrėžiami kriterijai, kuriais remiantis atskiriami valdymo organai nuo kitų bendrovės organų. Pabrėžiama, kad valdymo funkcijos turinio nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei lietuviškoji jurisprudencija neatskleidžia. Todėl trečiojoje straipsnio dalyje per valdymo ekonominio turinio santykį su teisiniu reguliavimu analizę atsakoma į klausimą, ar valdymas turi kokią nors teisinę reikšmę, ir prieinama prie išvados, kad valdymo funkciją, priklausomai nuo bendrovės kapitalo nuosavybės struktūros, gali įgyvendinti nebūtinai valdymo organas.
Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjama juridinio asmens organo paskirtis – atstovauti juridiniam asmeniui ex officio, nors pats „atstovavimo“ terminas šiame kontekste vartojamas dviprasmiškai. Kadangi atstovavimo instituto skiriamasis bruožas yra atstovo fiduciarinė padėtis atstovaujamojo atžvilgiu, kyla klausimas: kiek tai būdinga dalyvių susirinkimui kaip juridinio asmens organui. Prieinama prie išvados, kad akcininkų susirinkimas, kaip bendrovės organas, atstovauja bendrovei pagal savo kompetenciją. Antrojoje straipsnio dalyje apibrėžiami kriterijai, kuriais remiantis atskiriami valdymo organai nuo kitų bendrovės organų. Pabrėžiama, kad valdymo funkcijos turinio nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei lietuviškoji jurisprudencija neatskleidžia. Todėl trečiojoje straipsnio dalyje per valdymo ekonominio turinio santykį su teisiniu reguliavimu analizę atsakoma į klausimą, ar valdymas turi kokią nors teisinę reikšmę, ir prieinama prie išvados, kad valdymo funkciją, priklausomai nuo bendrovės kapitalo nuosavybės struktūros, gali įgyvendinti nebūtinai valdymo organas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742b1a8dedde
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.