Elektros energijos tiekimo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main674294f07dd8f
Santrauka
Europos Sąjungoje vykstantys elektros rinkos liberalizavimo procesai ir spartus naujų technologijų vystymasis lemia prekybos elektros energija apimčių tarp valstybių narių didėjimą. Tarp elektros rinkos dalyvių atsiranda nauji socialiniai santykiai, kuriuos būtina reguliuoti atsižvelgiant į jų prigimtį bei ekonominę ir politinę svarbą. Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip elektros rinkos liberalizavimo procesai ir elektros energijos specifinės fizinės savybės lemia būtinybę specialiomis teisės normomis reglamentuoti elektros energijos tiekimo apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu Europos Sąjungoje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, elektros energijos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu klausimas bus labai aktualus, nes atsiras galimybių prekiauti elektros energija su kitomis valstybėmis narėmis.
Pirmoje straipsnio dalyje atskleidžiamas elektros rinkos liberalizavimo procesų ir mokesčių politikos ryšys su Europos Sąjungos bendrosios rinkos kūrimu. Išryškinama vidaus elektros rinkos funkcionavimo svarba didinant Europos Sąjungos konkurencingumą bei trumpai apžvelgiami vidaus elektros rinkos kūrimo etapai. Aptariami pridėtinės vertės mokesčio teisinio reguliavimo Europos Sąjungoje pagrindiniai aspektai ir jo derinimo tarp valstybių narių etapai ir svarba kuriant vidaus, taip pat ir elektros, rinką.
Antroje straipsnio dalyje išryškintos pagrindinės mokesčių savybės, kurias turi įkūnyti apmokestinimą reglamentuojančios teisės normos, nes vėlesniuose skyriuose elektros energijos tiekimo apmokestinimą reglamentuojančių teisės normų tinkamumas bus vertinamas pagal tai, ar jos atitinka šias visiems mokesčiams būtinas savybes.
Trečioje straipsnio dalyje analizuojamos kai kurios elektros energijos tiekimo apmokestinimą reglamentuojančios teisės normos. Pirmiausia atskleidžiamas elektros energijos tiekimo kaip pridėtinės vertės mokesčio objekto specifiškumas, aptariamos išskirtinės elektros energijos savybės, turinčios reikšmės jos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu teisiniam reglamentavimui. Daugiausia vietos skiriama kriterijų, pagal kuriuos nustatoma elektros energijos tiekimo vieta, teisinio reglamentavimo analizei. Atliekama bendrų prekių ir specialių elektros energijos tiekimo vietai nustatyti kriterijų teisinio reglamentavimo lyginamoji analizė, aptariama jų praktinio taikymo problematika vykstant prekybai elektros energija tarp valstybių narių.
Daug dėmesio skiriama reversinio apmokestinimo sistemos teisinio reglamentavimo analizei. Šis sistema leidžia perkelti pridėtinės vertės mokesčio naštą nuo pardavėjo pirkėjui, ir taip pardavėjas yra atleidžiamas nuo daugybės procedūrų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčiu, parduodant elektros energiją pirkėjui, esančiam kitoje valstybėje narėje, vykdymo.
Taip pat šiame straipsnyje apžvelgiama elektros energijos importo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu problematika.
Pirmoje straipsnio dalyje atskleidžiamas elektros rinkos liberalizavimo procesų ir mokesčių politikos ryšys su Europos Sąjungos bendrosios rinkos kūrimu. Išryškinama vidaus elektros rinkos funkcionavimo svarba didinant Europos Sąjungos konkurencingumą bei trumpai apžvelgiami vidaus elektros rinkos kūrimo etapai. Aptariami pridėtinės vertės mokesčio teisinio reguliavimo Europos Sąjungoje pagrindiniai aspektai ir jo derinimo tarp valstybių narių etapai ir svarba kuriant vidaus, taip pat ir elektros, rinką.
Antroje straipsnio dalyje išryškintos pagrindinės mokesčių savybės, kurias turi įkūnyti apmokestinimą reglamentuojančios teisės normos, nes vėlesniuose skyriuose elektros energijos tiekimo apmokestinimą reglamentuojančių teisės normų tinkamumas bus vertinamas pagal tai, ar jos atitinka šias visiems mokesčiams būtinas savybes.
Trečioje straipsnio dalyje analizuojamos kai kurios elektros energijos tiekimo apmokestinimą reglamentuojančios teisės normos. Pirmiausia atskleidžiamas elektros energijos tiekimo kaip pridėtinės vertės mokesčio objekto specifiškumas, aptariamos išskirtinės elektros energijos savybės, turinčios reikšmės jos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu teisiniam reglamentavimui. Daugiausia vietos skiriama kriterijų, pagal kuriuos nustatoma elektros energijos tiekimo vieta, teisinio reglamentavimo analizei. Atliekama bendrų prekių ir specialių elektros energijos tiekimo vietai nustatyti kriterijų teisinio reglamentavimo lyginamoji analizė, aptariama jų praktinio taikymo problematika vykstant prekybai elektros energija tarp valstybių narių.
Daug dėmesio skiriama reversinio apmokestinimo sistemos teisinio reglamentavimo analizei. Šis sistema leidžia perkelti pridėtinės vertės mokesčio naštą nuo pardavėjo pirkėjui, ir taip pardavėjas yra atleidžiamas nuo daugybės procedūrų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčiu, parduodant elektros energiją pirkėjui, esančiam kitoje valstybėje narėje, vykdymo.
Taip pat šiame straipsnyje apžvelgiama elektros energijos importo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu problematika.
plugins.themes.bootstrap3.article.details674294f0815ee
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.