Teisės principų vaidmuo teisiniame procese: socialinių santykių reguliavimo ypatumai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami teisės principai, jų funkcijos teisiniame procese, teisės principų ir teisinio reguliavimo santykis. Siekiama parodyti, kaip teisės principų samprata, jų vieta ir reikšmė teisės sistemoje priklauso nuo to, ar principams pripažįstama normatyvaus poveikio socialiniams santykiams savybė. Taikant teisės dogmatikos, kritinės analizės, lyginamąjį metodus grindžiama teisės principų kaip savarankiškų teisės sistemos elementų samprata. Tokia teisės principų samprata iliustruojama konstitucinės jurisprudencijos pavyzdžiais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Jos normos ir principai sudaro darnią sistemą. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio reguliavimo esmė. Tai leidžia teigti, kad teisės principai (ne tik teisės normos) teisiniame procese atlieka savarankiškas, tik jiems būdingas funkcijas. Kartu parodoma, kad principai nuo normų skiriasi ypatingu, savitu normatyviu poveikiu reguliuojamiems socialiniams santykiams. Abstraktus teisės principų formulavimas teisėkūros aktuose bei talpus principų turinys lemia plačias poveikio reguliuojamiems santykiams ribas, todėl to paties principo determinuojamąjį poveikį gali patirti skirtingų teisės šakų normos, o tiesioginį teisės principo reguliuojamąjį poveikį – skirtingos socialinio gyvenimo sritys. Teisės principai ne tik yra susiję su kitais teisės sistemos elementais loginiais (sisteminiais) ryšiais, kurių identifikavimas daro įtaką teisės normų turiniui, t. y. jį determinuoja, bet ir koordinuoja visą teisės sistemą – teisės principai nubrėžia ne tik teisės normų, bet ir vienas kito turinio ribas. Be to, teisės principai pasižymi savita, kitokia nei teisės normų tarpusavio konkurencija: vienoje byloje „pralaimėjęs“ teisės principas išlieka teisės sistemoje ir ateityje galės būti taikomas kitoje byloje, kurioje galbūt „nurungs“ kitą „mažesnio svorio“ teisės principą. Teisės principų savitą konkurenciją lemia principų „nesprendžiamuo“ savybė – jie nurodo kryptį ar motyvą, į kurį būtina atsižvelgti priimant sprendimus tiek kuriant teisę, tiek ją aiškinant bei taikant. Šitaip reiškiasi teisės principuose įtvirtintų pamatinių vertybių konkurencija, o šios konkurencijos rezultatai, taip pat vis nauji teisės principų turinio ir reguliuojamojo poveikio aspektai atskleidžiami ne tik teisėkūros, bet ir teisės taikymo bei aiškinimo aktuose.