Valstybė kaip civilinės deliktinės atsakomybės subjektas

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios valstybės civilinę deliktinę atsakomybę už neteisėtais valstybės valdžios institucijų bei pareigūnų aktais padarytą žalą, siekiant atskleisti tikrąjį sąvokos „valstybė“ kaip delikto subjekto, skolininko, turinį. Straipsnyje analizuojama valstybės civilinės atsakomybės už įstatymų leidžiamosios valdžios neteisėtais aktais padarytą žalą problematika, t. y. siekiama išsiaiškinti, ar, remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos valstybė yra atsisakiusi imuniteto nuo civilinės atsakomybės už aukščiausios valdžios institucijos privatiems asmenims padarytą žalą. Straipsnyje analizuojama užsienio valstybių ir Europos Sąjungos teisės teorija ir teismų praktika iškeltais klausimais, taip pat siekiama atskleisti galimą pastaraisiais dešimtmečiais susiformavusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos įtaką valstybių Europos Sąjungos narių nacionalinei teisei, reglamentuojančiai valstybės civilinę deliktinę atsakomybę. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – ištirti, ar už visų valdžios šakų – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės – institucijų bei pareigūnų privatiems asmenims padarytą žalą Lietuvos valstybė, remiantis galiojančiais teisės aktais, privalo atsakyti, konkrečiai imant, ar Lietuvos Respublikoje yra atsisakyta valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus įstatymų leidžiamosios valdžios aktus. Siekiant iškelto tikslo taikyti pagrindiniai teisės mokslo tyrimo metodai: loginis-analitinis, gramatinis, lyginamasis, sisteminis ir kiti.